Briuselyje vykusiame gynybos ministrų susitikime sutarta Europoje sukurti dvi naujas vadavietes, kurios leistų būti geriau pasiruošusiems reaguoti į konfliktą Europoje. Ypatingai tai orientuojama į galimybę gintis nuo Rusijos.
Naujos vadavietės
Viena iš vadaviečių būtų skirta koordinuoti karių judėjimą Europoje, o kitos pagrindinė užduotis būtų didinti saugumą Atlanto vandenyne ir užtikrinti, kad esant poreikiui be trukdžių Europą vandeniu galėtų pasiekti pagalba iš JAV.
Aljansas taip pat pirmą kartą sutarė integruoti kibernetinį saugumą į visas NATO operacijas.
„NATO siekia kuo labiau prisitaikyti prie XXI amžiaus iššūkių, kad galėtų užtikrinti žmonių saugumą besikeičiančiame pasaulyje. Mūsų vadaviečių struktūra yra aljanso stuburas. Ji keičiasi kiekvieną dešimtmetį, kad atspindėtų besikeičiančią saugumo situaciją. Struktūra ir toliau turi kisti tam, kad išliktų stipri, paslanki ir visiškai patenkinanti esamus poreikius“, - sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Diskusijos dėl šių pokyčių kainos paliekamos kitiems metams. Naujosios vadavietės reikš, kad jų skaičius Europoje padidėja nuo 7 iki 9. Jų kūrimas rodo, kad aljansas pakeitė išlaidų ribojimo politiką, kuri buvo taikoma nuo 1990-ųjų. Be to, tai reiškia, kad NATO daugiau dėmesio skiria ne tik Balkanams, Libijai ir Afganistanui, bet ir kitoms teritorijoms.
Vokietija jau reiškia norą priimti logistinę vadavietę – tai, anot diplomatų, grindžiama ir šalies strategine padėtimi Europos centre. Tai reikštų kad konflikto atveju įranga ir personalas per sienas iš čia galėtų greitai ir patogiai judėti.
Tokios jūrinės valstybės kaip Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Jungtinė Valstijos galėtų priimti „jūrinę“ vadavietę, tačiau tai kol kas dar nenuspręsta.
NATO pokyčių priežastys
Reaguodami į Rusijos agresiją ir Krymo aneksiją, NATO ėmėsi Baltijos šalių apsaugos stiprinimo, pabrėžia savo pozicijas Juodojoje jūroje ir siekia modernizuoti savo pajėgas. Kremlius, kuris neigia bet kokias agresyvias intencijas Europos atžvilgiu, smerkia NATO pokyčius kaip grėsmę Rusijai.
NATO tvirtina, kad tokios Rusijos pratybos kaip „Zapad“ taip pat tampa priežastimi stiprinti pozicijas Europoje. Aljansas taip pat reaguoja į tai, jog Rusija padidino patruliuojančių laivų skaičių Baltijos jūroje, Atlanto ir Arkties vandenynuose bei pasiuntė povandeninius laivus.
Naujoji „jūrinė“ vadavietė tikrintų plačią erdvę ir siektų užtikrinti, jog JAV pastiprinimas Europai galėtų atvykti laiku. Šiuo metu jūrinė erdvė tarp Grenlandijos, Islandijos ir Britanijos laikoma silpnąja NATO vieta ir dėl to norima užtikrinti jos priežiūrą.
Britų naujovė
Susitikimo metu išskirtinis dėmesys skirtas ir „Brexit“ besiruošiančiai Jungtinei Karalystei – NATO vadovas pirmą kartą susitiko su naujuoju Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Gavinu Williamsonu.
„Britanija yra labai patikimas partneris ir sąjungininkas, kadangi ji prie aljanso veiklos prisideda įvairiausiais aspektais. Vertinu atsakingą Britanijos įsitraukimą į įvairias NATO misijas ir operacijas. Turime nepamiršti, kad Jungtinės Karalystės biudžetas yra antras pagal dydį po JAV. Be to Britanija vadovauja vienai iš Baltijos šalyse dislokuotų karinių grupių“, - pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
