REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio.

Valdantieji nenustoja džiūgauti, kad kitų metų valstybės biudžetas, kaip niekad iki šiol, bus perteklinis bei išskirtinai socialiai orientuotas. Ir nors socialinei apsaugai kitąmet išties ketinama atriekti nemenką biudžeto pyrago dalį, Seimo nariai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vidurinioji klasė ir vėl nesulaukė valdžios dėmesio.

REKLAMA

Pagal dabartinį 2018 m. valstybės biudžeto projektą, kitąmet socialinei apsaugai ketinama skirti per 1,8 mlrd. eurų, pernai ši suma kiek viršijo 1,5 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka biudžeto projektą ketvirtadienį pristatė Seimui.

Ankstesniais skaičiavimais V. Šapoka viduriniąja klase siūlo laikyti žmones, atskaičius mokesčius uždirbančius nuo 383 eurų iki 912 eurų per mėnesį. Tai reikštų, kad vos daugiau nei minimalų atlyginimą uždirbantys asmenys gali būti laikomi viduriniosios klasės atstovais. Ekonomistai su tokiais skaičiavimais nesutinka.

„Sodros“ duomenimis, tarp visų šalies darbuotojų yra 610 tūkst. asmenų, per mėnesį uždirbančių nuo 450 eurų iki 1200 eurų neatskaičius mokesčių.

REKLAMA
REKLAMA

Ko tikėtis viduriniajai klasei?

Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas ministrui pristatant valstybės biudžeto projektą atkreipė dėmesį, kad viduriniosios klasės atstovai kitąmet nesusilauks jokios papildomos naudos.

REKLAMA

„Atlyginimai su jūsų biudžetu nedidėja arba didėja labai nereikšmingai, mokesčiai taip pat nemažėja arba mažėja labai nereikšmingai. Tuo tarpu infliacija ir augimas kainų tik didės su šiuo metu vykdoma socialine politika, kas reiškia, kad viduriniosios klasės gyvenimo sąlygos blogės. Klausimas, kaip šis biudžetas galėtų padėti viduriniajai klasei?“, - posėdyje ministro klausė M. Majauskas.

Atsakydamas į parlamentaro klausimą, V. Šapoka tikino, kad vidurinioji klasė tikrai neliks nuskriausta, nes numatyta investuoti į naujas technologijas ir pelningų darbo vietų kūrimą.

REKLAMA
REKLAMA

„Kalbant apie viduriniąją klasę, tai numatytas geriausias visoje Europos Sąjungoje (ES) pasiūlymų paketas investicijoms į naujas technologijas, į išradimus, į jų komercializaciją, į tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kad kurtųsi kuo daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. Manau, kad viduriniąją klasę turime formuoti sudarydami sąlygas ir paskatas, kad tos gerai apmokamos darbo vietos gausėtų“, - posėdyje kalbėjo ministras.

Visada lieka pamiršti

Vis dėlto, pasak banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, vidurinioji klasė Lietuvoje pamiršta jau seniai ir visai nepelnytai, o tai gali atnešti nemenkų rūpesčių.

„Vidurinioji klasė Lietuvoje yra pamiršta ir be reikalo. Didžiausias iššūkis Lietuvos – emigracija, bent jau aš taip matau ir dauguma žmonių, matyt mato. Ir emigruoja žmonės, kurių amžius yra 25-35 m., darbingo amžiaus žmonės. Vidurinioji klasė nėra Vyriausybės prioritetas ir su tuo galima prisivirti košės. Tai susiję su vizijos nebuvimu. Kadangi jos nėra, tai toks ir biudžetas – vienerius metus į priekį paplanuoja, o kas po 5-10 m., kaip ir niekas nežino“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas akcentuoja, kad ilgalaikė grėsmė, pamiršus viduriniosios klasės atstovus, labai didelė ir gali atsirūgti po kelerių metų.

„Trumpalaikėje perspektyvoje atrodo viskas gerai, puiku. Man ši situacija primena 2006-2007 m. Atrodo, dabar viskas gerai, rūpinamės socialiai jautriomis grupėmis, rūpinamės savo kailiu, nes atsirado kažkiek pinigų, „Sodros“ biudžetas perteklinis, tai ką daryti. Bet realiai, vidurinysis sluoksnis, jeigu juo nesirūpini, yra labai įsižeidęs, jaučia didelį nesaugumo jausmą, nemaža dalis sėdi lagaminą susipakavę. Tai tų iššūkių yra daug. Nesirūpinimas viduriniąja klase, ypač, jei ji emigruoja, atsirūgs vėliau, po 5-10 m., kai pasibaigs ES parama arba sumažės“, - prognozavo Ž. Mauricas.

REKLAMA

Jeigu viduriniosios klasės atstovai neapsikentę paliks šalį, nebeliks darbingo amžiaus profesionalų, reikšmingai prisidedančių prie įplaukų į valstybės biudžetą, mano ekonomistas.

„Tada nebegalės politikai rūpintis nuskriaustaisiais tiek, kiek galėjo iki šiol. Iš biudžeto pinigų bus sunkiau gauti, nes biudžetas sumažės, tada viskuo turės rūpintis vidurinioji klasė, bet ar bus ji pakankamai didelė, nes nemaža dalis jos emigruos. Kol dalinasi mūsų politikai ES pinigus ir rūpinasi elektoratu provincijoje, gali būti taip, kad tų pinigų nei iš ES gausime, nei iš viduriniosios klasės, nes jie suneša didžiausią mokesčių naštą“, - kalbėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų