REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonomistai ne kartą kalbėjo, jog algas valstybės tarnautojams kelti reikėtų, tačiau tai derėtų daryti nedidinant bendrųjų išlaidų. Tai yra, mažinant darbuotojų skaičių ir daugiau skiriant likusiems. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, miesto bei rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių bei mokamus vidutinius atlyginimus.

Ekonomistai ne kartą kalbėjo, jog algas valstybės tarnautojams kelti reikėtų, tačiau tai derėtų daryti nedidinant bendrųjų išlaidų. Tai yra, mažinant darbuotojų skaičių ir daugiau skiriant likusiems. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, miesto bei rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių bei mokamus vidutinius atlyginimus.

REKLAMA

Žvelgiant pagal atlyginimus matyti, kad didžiausi vidurkiai rugpjūčio mėnesį fiksuoti Kauno miesto sav. – 1275,61 Eur, Neringos sav. – 1255,05 Eur, Vilniaus miesto sav. – 1142,98 Eur, Panevėžio miesto sav. – 1038,63 Eur, Palangos miesto sav. – 1031,35 Eur. Panašiai situacija atrodė ir metų pradžioje, sausį. Tačiau daug mažiau savivaldybių perkopė tūkstančio vidurkį.

Tuo tarpu nagrinėjant darbuotojų skaičių matyti, kad rugpjūtį daugiausia darbuotojų dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje – 910, Kauno miesto savivaldybėje – 633, Kauno rajono savivaldybėje – 522, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 455, Šilutės rajono savivaldybėje – 369. Lentelėje galima matyti, kad palyginti su metų pradžia, darbuotojų daugėjo visose šiose savivaldybėse, išskyrus Kauno miesto. Daugiausia naujų darbuotojų įdarbinta Šilutės raj. Sav. (61) ir Kauno raj. sav. (59).

REKLAMA
REKLAMA

Išsamesni duomenys lentelėje straipsnio apačioje.

Savivaldybės: veikla efektyvinama

tv3.lt susisiekė su minėtomis savivaldybėmis. Kelios iš jų nurodė, kad veikla yra efektyvinama, darbuotojų skaičius mažinamas.

REKLAMA

Štai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas teigia, jog iškeltas tikslas sumažinti darbuotojų skaičių. naikinant besidubliuojančias ir nereikalingas funkcijas, pasiteisino.

„Pradėję darbus naujos kadencijos pradžioje, 2015 metų balandį, Kauno miesto savivaldybėje radome 780 darbuotojų. Dabartinė situacija rodo, kad tikslus pasiekti pavyko. Geriau turėti mažiau darbuotojų, kurie realiai dirbtų, ir juos motyvuoti atitinkamu atlygiu. Kauno miesto savivaldybėje dabar dirba daug jaunų ir perspektyvių žmonių, taip pat – patyrusių ir gerų specialistų. Palyginus su ankstesniais laikais, jų darbo kokybė ir našumas pasikeitė ženkliai“, – atsako jis. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna taip pat nurodo, kad siekiant optimizuoti ir efektyvinti savivaldybės veiklą, administracija buvo reorganizuota dar praeitais metais.

REKLAMA
REKLAMA

„Nuo praėjusių metų rugsėjo iš 27 skyrių liko 17, vietoj 270 etatų – 245“, – sako jis.

Komentuodamas aukštą rugpjūčio mėnesio algų vidurkį, T. Jukna nurodo, kad dabar didysis ES investicijų laikotarpis, tad dėl gausybės vykdomų projektų, specialistams reikia mokėti priemokas.

„2014–2020 m. ES investicijų laikotarpis – didžiųjų šalies miestų laikas. Į Panevėžio miestą suplanuota 73,4 mln. eurų investicijų, iš jų apie 21,6 mln. Eur – vien iš didžiųjų miestų programos (URBAN). Taigi turime daug investicinių projektų.

Pasirinkome modelį, kai projektų vadovais paskiriame savo specialistus, žinoma, už tai mokėdami priemokas. Tai leido operatyviau vykdyti projektų parengiamuosius darbus, kad laiku pateiktume paraiškas finansavimui. Turbūt tai ir turėjo didžiausios įtakos „Sodros“ pateiktiems duomenims. Dar viena galima priežastis – šiemet iki 9 proc. padidėję Socialinių reikalų skyriaus darbuotojų atlyginimai“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė pabrėžia, kad vasaros mėnesiais Neringos savivaldybės administracijos atlyginimai buvo didesni nei kitais mėnesiais, nes buvo išmokėti atostoginiai bei priedai už kolegų pavadavimą. Be to, rugpjūčio mėnesio vidurkio didėjimui įtakos turėjo ir tai, kad iš darbo išėjo ilgametis darbuotojas, jam buvo išmokėtos priklausančios išmokos.

„Nedidelis Neringos savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius daro įtaką didesniems statistiniams svyravimams, kuomet kalbame apie atlyginimų vidurkį (kaip pavyzdys, vidurkį iškreipia vieno darbuotojo išmokos). Reiktų pastebėti, kad didesniam Neringos savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimų vidurkiui įtakos turi ir tai, kad Administracijos struktūroje yra mažiau žemesnės kategorijos darbuotojų, specialistų (nedideli Savivaldybės administracijos skyriai)“, – paaiškina S. Vaišvilaitė.

REKLAMA

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis komentuodamas darbuotojų skaičių nurodė manantis, kad kiekis – optimalus.

„Šilutės rajono savivaldybėje dirba 320 valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis darbuotojų, o likę dirba pagal viešųjų darbų programą, skaičius nuolat kintantis. Kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga administracijos ir viešųjų paslaugų atlikimo praktika vykdant vietos savivaldybei pavestas funkcijas, dėl šios priežasties Šilutės raj. sav. šiuo metu darbuotojų skaičius yra optimalus“, – sakė jis. Štai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė išskiria, kad vertinti absoliutų darbuotojų skaičių būtų klaidinga. Dėmesį reikia atkreipti vertinant efektyvumą. Dėl to, kad Vilniuje gyvena daug žmonių, remiantis Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis beveik 621 000 gyventojų, administruoti teikiamas viešas paslaugas reikia pastovaus deramos kvalifikacijos darbuotojų skaičiaus.

REKLAMA

„Be to, gyventojų ir atvykstančiųjų į Vilnių skaičius kasmet auga ir augs, nes tokios tendencijos yra daugumoje ES sostinių – šias tendencijas lemia urbanizacija, patrauklių darbo vietų kūrimas ir galimybė šeimoms sostinėje gauti daugiausiai galimybių ir socialinių paslaugų.

Absoliutūs darbuotojų skaičiai niekuomet neatspindi efektyvumo, o būtina žiūrėti, kiek konkrečios savivaldybės darbuotojų turi aptarnauti tam tikrą skaičių savivaldybės gyventojų. Pavyzdžiui, 1000 –čiui gyventojų tenka 3 Vilniaus savivaldybės darbuotojai, o įvertinant apie 200 tūkstančių kasdien taip pat dirbančių arba viešinčių mieste, kuriems taip pat reikalingos viešosios paslaugos, šis rodiklis dar mažesnis. Tuo tarpu Lietuvos savivaldybių šio rodiklio vidurkis yra apie 6–7 darbuotojus, o kai kuriose savivaldybėse šis rodiklis viršija ir 12.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, Vilnius yra didžiausias miestas, turintis daugiausiai gyventojų, vadinasi, ir daugiausiai su gyventojų poreikiais susijusių spręstinų problemų. Darbuotojų skaičius yra toks, kokio miestui reikia siekiant per įstatymų nustatytus terminus suteikti administracines paslaugas ir priimti sprendimus“, – komentuoja A. Vaitkunskienė.

Ji taip pat prideda, kad detaliau vertinant savivaldybių išlaidas darbuotojų išlaikymui, tai dar 2016 pradžioje buvo pateikti duomenys, kad Vilniaus savivaldybes administracijoje vadovų skaičiaus santykio su visu darbuotojų skaičiumi rodiklis yra vienas iš pačių žemiausių, t.y. specialistų dalis, lyginant su vadovais, kurie uždirba daugiau, nes turi didesnes atsakomybes, yra mažesnė, nei daugumoje kitų savivaldybių.

REKLAMA

Vyriausybės kanceliarija: koreliacijos tarp savivaldybės gyventojų ir darbuotojų skaičiaus nėra

Valstybės tarnybos departamento vyr. specialistė Lina Biekštaitė naujienų portalui tv3.lt sako, kad savivaldybių įstaigų darbuotojų skaičių tvirtina kiekvienos savivaldybės taryba, atsižvelgdama į daugelį kriterijų: gyventojų skaičių, tankumą, specifines savivaldybės problemas ir kt.

„Norime atkreipti dėmesį, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp savivaldybės gyventojų skaičiaus ir įstaigų darbuotojų: savivaldybė privalo atlikti jai valstybės priskirtas funkcijas, taigi ir turėti tam tikrų sričių specialistų, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Tai viena iš priežasčių, kodėl savivaldybės, turinčios mažiau gyventojų, neturi proporcingai mažiau darbuotojų nei savivaldybės, turinčios daugiau gyventojų. Be to, būtina atsižvelgti ir į regionų skirtumus, atskirą problematiką“, – komentuoja ji.

REKLAMA

Tuo tarpu valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Taigi, bazinės taisyklės visiems yra vienodos. Tačiau vidurkių skirtumai – akivaizdūs.

„Darbo užmokestis priklauso nuo tarnybos (darbo) stažo, kvalifikacinės klasės, priemokų, netgi auginamų vaikų skaičiaus. Pavyzdžiui, jei įstaigoje dirba daugiau patyrusių, didelį darbo stažą turinčių žmonių, tai ir darbo užmokesčio vidurkis bus didesnis nei jaunesnio kolektyvo. Taip pat vidurkis priklauso nuo vadovų ir specialistų santykio. Taigi mažame kolektyve vadovų atlyginimas“, – atsako L. Biekštaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, kaip informuoja L. Biekštaitė, Vidaus reikalų ministerija yra parengusi Rekomendacijas dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo savivaldybės administracijoje ir nuolat stebi tendencijas.

Analitikė: darbuotojų skaičius turėtų mažėti

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė pasakoja, kad jie atlikdami savivaldybių indekso tyrimą vertina ne darbuotojų skaičių, o užimtas pareigybes. Jos nuomone, mažėjant gyventojų skaičiui adekvačiai turėtų reaguoti ir savivaldybių administracijos.

„Tačiau vis vien mažose savivaldybėse tūkstančiui gyventojų tenka santykinai daugiau administracijos darbuotojų, nes yra bazinės funkcijos, kurias jie atlieka ir nebus toks pat pasiskirstymas kaip didžiuosiuose miestuose. Neringos savivaldybė yra išimtinė, kaip ir kitos mažosios, kurios turi kelis tūkstančius gyventojų. Neringos savivaldybėje yra 2–3 tūkst. gyventojų ir ji specifinė pagal savo pobūdį. Tokios savivaldybės mažos, dėl mažo gyventojų skaičiaus“ sako ji.

REKLAMA

LLRI 2016 metų tyrimo duomenimis, per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc. LLRI skaičiavimais, tūkstantį gyventojų vidutiniškai aptarnauja 7,4 savivaldybės darbuotojų. Užimtų pareigybių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, praeitais metais didėjo daugiau kaip dviejuose trečdaliuose savivaldybių.

„Pagal dabartinį turimą skaičių žiūrima, kad administracijų pareigybių skaičiumi jau pasiekė 2010 metų lygį ir nuo 2015 m. sumažėjo daugiau nei 2 proc. Tendencija juda mažėjimo kryptimi. Nesakome, kad visiškai procentiniai punktai turi sutapti (tarp gyventojų sk. mažėjimo ir darbuotojų – tv3.lt), bet turi būti panaši tendencija. Turbūt nėra normali situacija, kad tas administracinis dydis, kuris reprezentuoja, nesikeičia mažėjant gyventojų skaičiui“, – komentuoja LLRI analitikė.

REKLAMA

Vertindama atlyginimų vidurkius A. Čepukaitė prideda, kad tai bendro pobūdžio rodiklis, tad reikėtų konkrečiai žiūrėti kiekvieną savivaldybę, kaip ten mokamas atlyginimas pasiskirsto.

„Nes yra ir skirtingos kvalifikacijos, kai kurios savivaldybės į administracijas ir patarnaujantį personalą įskaito. Tai atitinkamai gali iškreipti algų pasiskirstymą. Yra pagal darbo sutartis dirbantys valstybės tarnautojai, jiems ir kitokios sąlygos“, – teigia ji.

A. Čepukaitė nurodo, kad išlaikant tokį patį darbo fondą galima mažinti darbuotojų skaičių ir užtikrinti didesnes algas likusiems, tuo pačiu taip juos motyvuoti, skatinti geresnę atliekamo darbo kokybę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų