Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas. (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas. (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Prieš aštuonis metus rinkoje pasirodžius Bitcoin – virtualiai kriptovaliutai, kuria yra keičiamasi decentralizuotu tinklu (angl. Peer to peer) – kyla vis daugiau diskusijų, ar naujoji technologija iš esmės gali ateityje pakeisti tradicinius atsiskaitymo būdus ir jei taip, tai ar pagrįstas valiutos brangimas, kuris vien per paskutinius 6 mėnesius sudarė net 4 kartus, kai Bitcoin kaina pakilo nuo 1000 iki dabar apie 4000 JAV dolerių svyruojančios kainos.

REKLAMA

Kriptovaliutos, tame tarpe ir Bitcoin, yra premtos „Blockchain“ technologija kuri remiasi į decentralizuotą duomenų apsikeitimą, kitaip sakant tinklo dalyviai yra vienu metu sandorių garantas ir registratoriai. Tokiu principu buvo sugalvotos kriptovaliutos, kurios nepriklausytų nuo valstybių, centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų. Technologija iš esmės yra gera ir atveria daug galimybių ne tik kurti kriptovaliutas, bet ir tokias technologijas naudoti bet kur, kur yra sandoriai, jų registravimas ir duomenų bei informacijos išsaugojimas – visa tai ateities pritaikymo neišsemiami klodai.

Bet grįžkime prie Bitcoin, kuris paskutiniu metu stipriai brango ir tuo pritraukia vis daugiau lūkesčių turinčių žmonių. Jei pažiūrėjus į kainos grafiką, tai ten galima išvysti klasikinį besiformuojančio burbulo augimą ir ko gero šios prielaidos nėra visiškai nepagrįstos.

Pirma priežastis, dėl ko galime kalbėti apie burbulus – tai yra pačios technologijos esmė. Kad suprastume, kaip kriptovaliuta veikia, galima padaryti paralelę su naftotiekiu. Klasikiniu atveju, jei norime pervežti naftą iš vienos vietos į kitą, turime naudotis egzistuojančiu tinklu, kuris paprasti yra kontroliuojamas vieno arba kito tarpininko. Dabar įsivaizduokime, kad visi tiekėjai ir pirkėjai būtų sujungti visais įmanomais variantais ir tinklas būtų pastatytas pačių rinkos dalyvių – kitaip sakant, tarpininko nebelieka, nes visi turi jungtį su visais ir gali keistis nafta, o apie pasikeitimus visi rinkos dalyviai sužino iš karto.

REKLAMA

Tam, kad produktas judėtų iš vieno vamzdžio į kitą, reikalinga kažkokia varomoji jėga arba būdas. Kriptovaliuta yra būdas, kaip pervesti lėšas iš vieno nario kitam. Būdas arba programavimo produktas. Maža to, vamzdyne mes galime saugoti naftą, ir lygiai taip pat kriptovaliutoje galime saugoti savo lėšas, kurios gali būti konvertuotos į bet kokią kitą pripažintą valstybinę valiutą.

Jei Bitcoin būtų tik lėšų pervedimo priemonė, tada ji negalėtų nei brangti, nei pigti, tačiau Bitcoin emisija yra ribota iki 21 mln. vienetų ir tai reikškia, kad ji turi ribotą kiekį vienetų, kuriuose galime saugoti savo pinigus arba konvertuotą valiutą – taip sukuriama ribota pasiūla. Ribota pasiūla lemia, kad padidėjus paklausai kaina didėja. Paskutiniu metu tai tampa mada ar netgi manija, ir paklausa stipriai auga, o ribota Bitcoin pasiūla lemia staigų kainos augimą – 4 kartus per 6 mėnesius.

Viskas atrodytų gerai, jei tai būtų vienintelė kriptovaliuta pasaulyje. „Blockchain“ technologija leidžia kurti kiek tik nori kriptovaliutų ir tai reiškia, kad pirmoji pasaulio ir kol kas populiariausia kriptovaliuta ateityje turės konkuruoti su daugeliu kitų panašių ir gal būtų šiek skirtingų savo parametrais (saugumo, greičio, slaptumo, prieinamumo) valiutų. O čia jau yra pagrindinis įspėjimas prekiaujantiems, nes pasiūla nėra ribota 21 mln. Bitcoin vienetų, ji yra begalinė visų kitų esamų ir būsimų valiutų pavidalu, ką ir užtikrina pati technologija iš savo tapatybės. Reikia būti itin atsargiam, kad atsiradusi perteklinė paklausa staigiai neištirptų ir nesusidurtume su XVII amžiaus pradžios praūžusia „Tulpių manija“ Olandijoje.

REKLAMA

Paremiant šią nuomonę, galima pasakyti, kad jau šiandien egzistuoja viešai prieinamų kriptovaliutų, kurių skaičius jau perkopė 900. Žinoma populiariausia pirmoji – Bitcoin, bet tai yra dabar.

Kitas pavojus yra tas, kad kriptovaliutos turi labai mažą rinkos vertę. Jos neturi jokios įtakos šiandieniniai ekonomikai, tad kol kas nepasiduoda išoriniams ekonominiams poveikiams. Valiutos veikiamos praktiškai tik entuziastų noro pirkti ir parduoti bei politiniams sprendimams pritarti ar nepritarti jos egzistavimui vienoje ar kitoje valstybėje. Didžiausią kapitalizacija (rinkos kainą visų išleistų vienetų) turi Bticoin – 65 mlrd. JAV dolerių, 2017 metų rugsėjo 20 dienos duomenimis. Kita valiuta „Ethereum“ kapitalizacija – 26,8 mlrd. dolerių, o penkta pagal dydį „Litecoin“ jau tesudaro 2,8 mlrd. dolerių. Dešimta – 1 mlrd., penkiasdešimta – 100 mln. dolerių.

Kai arba jeigu kriptovaliutos, kaip būdas pervesti pinigus įsitvirtins, greičiausiai ji taip pat pradės veikti pagal normalius ekonominius dėsnius ir apie valiutos kainos pokyčius kartais nekalbėsime, nes rinka taps maksimaliai efektyvi – konkurencija viską sutvarkys ir klausimas ar po to sutvarkymo tarp naudojamo kriptovaliutų bus Bitcoin vardas. Bet kokiu atveju galime stebėti naują reiškinį, kuris neišvengiamai susidurs su finansiniu burbulu. Bent jau iki šiol nebuvo nė vienos technologijos, kuri nebūtų patyrusi perteklinio likvidumo ir burbulo sprogimo prieš įsitvirtinimą rinkoje.

REKLAMA

Kita grėsmė kriptovaliutoms yra politikai visame pasaulyje, kurių, matyt, kraujyje yra specifinis genas „ką nors uždrausti“. Kaip pavyzdys buvo Kinijos siekiai uždrausti kriptovaliutų keityklų veiklą, ko pasekmė buvo ta, kad Bitcoin kaina krito nuo beveik 4900 JAV dolerių iki 3000 JAV dolerių žymos. Taip pat prie kritimo prisidėjo ir stambios JAV finansų įstaigos „JPMorgan Chase“ vadovo Jamie Dimon pareiškimas, kad Bitcoin yra apgavystė ir nieko daugiau.

Žinoma dabar valiuta vėl grįžo prie 4000 JAV dolerių žymos. Greičiausiai, toks greitas atgalinis šuolis buvo sąlygotas investuotojų veiksmų, kurie uždarė skolon parduotų Bitcoin sandorius (angl. Shortsell). Taip pat ir drastiškas kritimas buvo paskatintas tokių sandorių atidarymo, bet kokiu atveju tai tik įrodymas, kad daugėja žmonių, kurie stengiasi pasipelnyti ir iš kainos kritimo, o tai artina valiutą prie rinkos veikimo principų ir tolina nuo idealiai pasaulį įsivaizduojančių „besąlygiškų tikėtojų“.

Galima tikėtis, kad vieni ar kiti pareiškimai kritovaliutų kainas keis ir toliau dramatiškuose rėžiuose, tačiau tai bus trumpuoju periodu, bet ilguoju periodu ši technologija gali pakeisti daugelio sričių veikimą – ne tik pinigų pervedimą. Nepaisant revoliucinių pasikeitimų, prekiaujant kriptovaliutomis reikėtų būti itin atsargiems arba to net nesiimti, nes didžiausia rizika glūdi pačioje technologijoje, kuri galiausiai užtikrins, kad kainos nesikeistų arba keisis labai mažuose rėžiuose ir tai bus sąlygota konkurencijos. Iki to laiko matysime dar bent vieną burbulo efekto fejerverką.

Komentaro autorius - Marius Dubnikovas, Compensa Life Verslo plėtros vadovas.

 

[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB TV3 sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų

Valdas Sutkus (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Šiandien veikianti profesinio ugdymo sistema turi keistis. LR prezidentės iniciatyva reformuoti profesinį mokymą leidžia tikėtis, jog situacija keisis. Akivaizdu, kad ...
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė (nuotr. asm. archyvo)
Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas ...
Antanas Sagatauskas (nuotr. asm. archyvo)
Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ...
Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė (nuotr. asm. archyvo)
Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į ...
Edwardas Lucasas nuotr. Fotodiena.lt)
Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. Tai, kad jis vėluoja, tiesiog erzina. Visi žmonės, kurie dabar kalba apie ...
REKLAMA

Top Video

Prezidento rinkimai artyn, tačiau ir populiariausi politikai vis slapukauja
DABAR RODOMA
Prezidento rinkimai artyn, tačiau ir populiariausi politikai vis slapukauja
DABAR RODOMA
Keturmečio Matuko nužudymu įtariama vaiko motina ir Gediminas Kontenis nenustoja teismuose rengę cirkų
DABAR RODOMA
Sostinės pareigūnai nusprendė pamokyti rūkalius
DABAR RODOMA
Vilniaus barzdaskučių reklama sužavėjo pasaulį: feisbuke peržiūrėtas 6 milijonus kartų
DABAR RODOMA
Prilygsta stebuklui: Vilniaus ugniagesiai išgelbėjo krentančią moterį
DABAR RODOMA
Pareigūnai gaudo pažeidėjus, tačiau pamokos – trumpalaikės
DABAR RODOMA
Gedimino pilyje patyrė siaubą: buvo baisu, kad neišsitrauktų bombos
DABAR RODOMA
Išvydusi vaizdą kapinėse panevėžietė griebėsi už galvos
DABAR RODOMA
Šio rudens stiliaus naujovės, kurias turi įsidemėti visos moterys
DABAR RODOMA
Lietuvos sinoptikai skelbia, kad iškris pirmosios snaigės

Televizija

Į viršų