Atidarius pirmas tokios specifinės švediškos silkės skardines puvėsio kvapą prie Vilnelės upės šiek tiek prasklaido lengvas vakaro brizas, bet užuodę tvaiką, išsilaksto ne visi. Būtent dėl dvokiančios žuvies gabalėlio čia visi ir susirinko.
Drąsos paskanauti tokios silkės tikrai prireikia. O nuo tvaiko, kai gabalėlis jau arčiau nosies, ne mums vieniems akyse aptemsta.
Pūdytos silkės iššūkio organizatorių klausia, kodėl švedai nusprendę žuvį taip susmardinti.
„Švedijoj neturėdavo daug druskos. Ir ją truputį palaikydavo sūryme, dėdavo į statines ir ji ten rūgdavo. Produktas tikrai specifinis. Yra žmonių, kurie tikrai mėgsta tokį produktą, skaito, kad tai geras produktas, padedantis virškinimui“, - sako Lietuvos ir Švedijos draugijos Vilniuje pirmininkė Raimonda Sneigienė.
„Jeigu pažodžiui, tai yra sūdyta Baltijos strimėlė. Iš tiesų ji yra rauginta, mes naudojam tą žodį stipresnį – pūdyta. Tai skaitosi gurmaniškas patiekalas, daugiausia ta tradicija jaučiasi šiaurės Švedijoje. Tai rudens šventė, nes pietų Švedijoje jie turi vėžių valgymo vakarėlius“, - pasakoja Švedijos ambasados Lietuvoje atstovė Giedrė Beržiulionytė.
Švedams tokia silkė – įprasta, o daliai lietuvių šįkart pirmą kartą paragauti jos taip ir neteko. Tvaiką skleidžiančios silkės gabalėlio buvo tiek norinčių, kad visiems net nebeužteko.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
