SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas (nuotr. asm. archyvo)

Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2017 metų antrą ketvirtį darbo ieškojo, tačiau jo nebuvo radę 102 tūkst. asmenų. Nedarbo lygis antrą ketvirtį krito iki 7 proc. ir buvo 1 proc. punktu mažesnis negu prieš metus.

REKLAMA

Pasitvirtino ankstesnės baimės, kad Lietuvoje pradės mažėti dirbančių asmenų dėl emigracijos ir besitraukiančio jaunų žmonių, ateinančių į darbo rinką, skaičius. Sparčiai augančios eksporto rinkos sudaro sąlygas mūsų šalies įmonėms kurti naujas darbo vietas, tačiau akivaizdu, kad dėl darbuotojų trūkumo tenka plėstis ne didinant darbuotojų skaičių, o galvojant apie efektyvumo didinimą. Antro ketvirčio pabaigoje Lietuvoje dirbo 1,363 mln. gyventojų, arba 5 tūkst. mažiau negu prieš metus. Tai nėra prastas rezultatas turint omenyje, kad per metus mūsų šalį paliko 50 tūkst. žmonių.

Savaime suprantama, kad, esant tokioms tendencijoms, vis dažniau kyla klausimas, ar tikrai šalies darbo rinka yra pasiekusi potencialą ir nebėra likusių asmenų, kurie nori dirbti, tačiau jiems nėra sudarytos palankios tam sąlygos. Praėjusiais metais šį klausimą sau uždavė estai ir iškart atkreipė dėmesį į riboto darbingumo asmenis, pasitraukusius iš darbo rinkos. Norėdami padidinti tokių asmenų norą ir galimybę dirbti, estai ėmėsi iniciatyvos asmeniškai padėti kiekvienam žmogui rasti jam tinkantį darbą, o darbdavius papildomai paskatinti. Lietuvoje riboto darbingumo žmonių ne mažiau negu Estijoje – „Sodros“ duomenimis, netekto darbingumo ar invalidumo pensijas gauna 200 tūkst. gyventojų, iš jų oficialiai dirba 54 tūkstančiai. Žinoma, ne visi iš likusių 150 tūkst. gyventojų yra pajėgūs įsilieti į darbo rinką, bet jeigu ir 50 tūkst. tokių asmenų būtų sudarytos palankios sąlygos dirbti, tai būtų nemaža paspirtis darbo rinkai.

REKLAMA

Lietuvoje sparčiai daugėja dirbančių nuo 50 metų iki pensinio amžiaus

Lietuvoje kasmet didėja pensinio amžiau riba ir santykinė vyresnio amžiaus žmonių dalis, todėl sparčiai daugėja dirbančių nuo 50 metų iki pensinio amžiaus gyventojų. Kita vertus, dirbančių pensininkų Lietuvoje per metus nepakito – jų buvo 67 tūkst., arba maždaug 11 proc. visų pensininkų. Nors tai nėra mažai, palyginti su Pietų Europa, tačiau pagal šį rodiklį nusileidžiame ne tik Šiaurės šalims, bet Latvijai ir Estijai. Žinoma, galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje pensinio amžiaus gyventojų sveikata prastesnė negu Skandinavijoje, tad rūpinimasis žmonių sveikata ir sveikos gyvensenos skatinimas valstybei atsiperka, nes ne tik mažiau išleidžiama gydymo išlaidoms, bet ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių dirba.

Nereikėtų pamiršti ir valstybės sektoriaus, kuriame vis dar galima rasti daug institucijų ar įmonių, kur darbuotojų skaičius gali ir turi būti mažesnis, jeigu veiklos procesai būtų įgyvendinami efektyviau. Bus įdomu stebėti, ar šįkart valdžiai pavyks sumažinti realų dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių, o ne tik pakeisti pareigų pavadinimus. Pavyzdžiui, dėl „Lietuvos geležinkeliuose“ prasidėjusių pokyčių per metus darbuotojų skaičius sumažėjo beveik vienu tūkstančiu – suprantama, ne visi pasitraukę darbuotojai liko darbo rinkoje (ypač sulaukę pensinio amžiaus), tačiau dalis jų susirado darbą privačiame sektoriuje. Svarbesnį vaidmenį turėtų atlikti darbo birža, kuri galėtų padėti ilgą laiką vienoje darbovietėje dirbusiems asmenims, kurių žinios ir įgūdžiai galbūt nebeatitinka rinkos poreikio.

REKLAMA

Paslaugų sektoriuje daugės kitų tautybių darbuotojų

Užsieniečių įdarbinimas neturi ir, matyt, neturės pritarimo visuomenėje, tačiau akivaizdu, kad jis tampa vis populiaresnis tarp Lietuvos įmonių, todėl ukrainiečių ar kitų tautybių darbuotojų ypač paslaugų sektoriuje veikiausiai tik didės. Lietuviams reikėtų atsisakyti išankstinių nuostatų ir nesibaiminti imigrantų, kai mūsų pačių tautiečiai emigruoja į Jungtinę Karalystę, Airiją ar Norvegiją ir užima tų šalių piliečių darbo vietas.

Darbuotojų trūkumas verslui kelia ne tik iššūkių, bet ir suteikia galimybių. Vis labiau ieškoma sprendimų, kaip dirbti efektyviau, o tam dažnai būtinos investicijos. Beveik nėra abejonių, kad šiais metais bus pasiektas ilgai užsibuvęs rekordas – įmonių investicijos į mašinas ir įvairią įrangą šiemet viršys rekordinį 2007 metų lygį. Kita vertus, darbuotojų trūkumas, darbo sąnaudų augimas ir pavėluotos reakcijos į rinkos pokyčius lems, kad susiduriančių ir su finansinėmis problemomis įmonių vargu ar mažės. Negalima pamiršti, kad ypač regionai yra jautrūs minimalios mėnesio algos (MMA) pokyčiams, todėl svarbu, kad valdžia nepersistengtų ir pernelyg smarkiai nepakeltų MMA ateinantiems metams. Juolab, kad siūlomas sprendimas nuo kitų metų socialinio draudimo įmokas apskaičiuoti nuo MMA dirbantiems mažiau negu visu etatu padės kovoti ne tik su šešėliu, bet ir labai apsunkins dalies sąžiningai dirbančio verslo veiklą.

Nu ir rašliava.... bjauru
2017-08-12 20:58:43
Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. .. KLAUSYK, RAŠYTOJAU.... kas yra keli sustabarėję Lietuvos regionai??? Tai visa Lietuva, išskyrus jau užsikimšusį Vilnių. NEŽINOJAI? Nes Lietuvoje ir yra keli regionai. Kuriuose darbo nėra.... YRA TIK EMIGRACIJA. Nežinojai? Ir jau iš vis pastabėlės, kad vis dažniau dirba 50 metų ir vyresni.... Nu čia tai jau visai .. nu jau visai.. O tai kur žmonės virš 50 metų turėjo pasidėti? Gal sulaukus 50 metų pasikarti? Rašliavoje darbas virš 50 etų pateikiamas, kaip kažkas , kaip atradimas... Žmogau, ar tamistai su suvokimu apie Lietuvą ir žmones viskas gerai?

Atsakyti
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB TV3 sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
Alba 2017-08-16 22:08:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atlikite tikrus statistinius tyrimus, tada kalbėkite.Žmonės dirba keliuose darbuose, kad pragyventi. Toks ir nedarbo mažėjimas. O kur laikas šeimai, poilsiui, bendravimui, savišvietai, tobulėjimui.    ATSAKYTI
klausimas 2017-08-15 21:46:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ar autoriui su galvele viskas tvarkoj?   ATSAKYTI
Nu ir rašliava.... bjauru 2017-08-12 20:58:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. .. KLAUSYK, RAŠYTOJAU.... kas yra keli sustabarėję Lietuvos regionai??? Tai visa Lietuva, išskyrus jau užsikimšusį Vilnių. NEŽINOJAI? Nes Lietuvoje ir yra keli regionai. Kuriuose darbo nėra.... YRA TIK EMIGRACIJA. Nežinojai? Ir jau iš vis pastabėlės, kad vis dažniau dirba 50 metų ir vyresni.... Nu čia tai jau visai .. nu jau visai.. O tai kur žmonės virš 50 metų turėjo pasidėti? Gal sulaukus 50 metų pasikarti? Rašliavoje darbas virš 50 etų pateikiamas, kaip kažkas , kaip atradimas... Žmogau, ar tamistai su suvokimu apie Lietuvą ir žmones viskas gerai?

   ATSAKYTI
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė (nuotr. asm. archyvo)
Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas ...
Antanas Sagatauskas (nuotr. asm. archyvo)
Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ...
Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė (nuotr. asm. archyvo)
Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į ...
Edwardas Lucasas nuotr. Fotodiena.lt)
Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. Tai, kad jis vėluoja, tiesiog erzina. Visi žmonės, kurie dabar kalba apie ...
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)
Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ...
REKLAMA

Top Video

Sostinės pareigūnai nusprendė pamokyti rūkalius
DABAR RODOMA
Sostinės pareigūnai nusprendė pamokyti rūkalius
DABAR RODOMA
Vilniaus barzdaskučių reklama sužavėjo pasaulį: feisbuke peržiūrėtas 6 milijonus kartų
DABAR RODOMA
Prilygsta stebuklui: Vilniaus ugniagesiai išgelbėjo krentančią moterį
DABAR RODOMA
Pareigūnai gaudo pažeidėjus, tačiau pamokos – trumpalaikės
DABAR RODOMA
Gedimino pilyje patyrė siaubą: buvo baisu, kad neišsitrauktų bombos
DABAR RODOMA
Išvydusi vaizdą kapinėse panevėžietė griebėsi už galvos
DABAR RODOMA
Šio rudens stiliaus naujovės, kurias turi įsidemėti visos moterys
DABAR RODOMA
Lietuvos sinoptikai skelbia, kad iškris pirmosios snaigės
DABAR RODOMA
Masinė motociklininkų avarija Vilniuje: kraupiai žuvo jaunas vairuotojas
DABAR RODOMA
Motinos su vežimėliu vos nepražudė užkritęs langas

Televizija

Į viršų