Lygiai prieš 72-ejus metus, 1945 rugpjūčio šeštąją, visas pasaulis sužinojo apie siaubingą atominės bombos galią. Štai šiuose kadruose užfiksuota, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų strateginis bombonešis „Enola Gay“ šį atominį ginklą, pavadintą „mažyliu“, numeta ant Hirošimos miesto Japonijoje.
Sprogimo banga nusiaubė beveik visą teritoriją, o gyvybės neteko per 80 tūkstančių žmonių. Nuo radiacijos ir sužeidimų per kelis ateinančius mėnesius mirė dar 60 tūkstančių japonų. Pačioje antrojo pasaulinio karo pabaigoje įvykdytas bombardavimas šiandien prisimenamas ir Lietuvoje. Sekmadienio popietę Vilniaus universiteto botanikos sode žmonės renkasi į simbolinę ceremoniją.
„Šis nedidukas medelis išaugintas iš sėklų išgyvenusio medžio po bombardavimo Hirošimoje. Mes jį auginome tris metus ir šiandien pasodinsime, kaip simbolinį taikos ženklą“, - sako VU botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila.
Dviskiautis ginkmedis Japonijoje ypač vertinamas. Sunku patikėti, bet po viską sunaikinusio sprogimo Hirošimoje išliko 170 šių medelių. Botanikos sode įsikuriantis augalas yra vienas iš jų tiesioginių palikuonių.
„Jis turi labai simbolinę reikšmę Japonijoje ir visuomet yra sodinamas prie šventyklų. Jis botanine prasme vienas iš archajiškiausių medžių, esančių mūsų planetoje. Jo istorija siekia milijonus metų“, - pasakoja A.Skridaila.
Nors Lietuvos ir Japonijos klimatai kiek skiriasi, mūsų šalyje prisitaiko daugybė rūšių augalijos.
Pasodinus Hirošimos ginkmedį tėvai su atžalomis į japoniško sodo tvenkinuką leidžia vaikiškais piešiniais išmargintus popierinius žibintus, šitaip pagerbdami atominio bombardavimo aukas.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
