REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija. Ukrainos prezidentas šį nusikaltimą pavadino „valstybinio terorizmo aktu iš Rusijos pusės“. Vladimiras Putinas, komentuodamas šiuo žodžius, kaltinimus pavadino „absurdiškais“. Kremlius jau daugelį metų yra priverstas teisintis dėl kaltinimų politinėmis žmogžudystėmis.

REKLAMA

Tačiau V. Putino kritikų tokie sutapimai dėl mįslingomis aplinkybėmis mirštančių Kremliaus priešų neįtikina. „Man susidarė įspūdis (aš tikiuosi, kad tai paprasčiausiai įsivaizdavimas), kad Rusijoje pradėjo vystytis politinių oponentų žudymo praktika“, – leidiniui „The Moscow Times“ pasakojo buvęs parlamentaras ir saugumietis Genadijus Gudkovas.

„The Washington Post“ pateikė kelis V. Putino kritikų, kurie buvo nužudyti arba mirė mįslingomis aplinkybėmis, pavyzdžius.

REKLAMA
REKLAMA

Borisas Nemcovas, 2015

XX a. pabaigoje, jau posovietinėje Rusijoje, B. Nemcovas buvo „jaunųjų reformatorių“ politikos žvaigžde. Jis tapo vicepremjeru, ir kažkurį laikotarpį buvo įvardijamas kaip galimas kandidatas į prezidentus, tačiau 2000-aisiais būtent V. Putinas pakeitė buvusį prezidentą Borisą Jelciną. B. Nemcovas tuomet atvirai palaikė šį pasirinkimą, tačiau jo kritika tapo vis aršesnė tuomet, kai V. Putinas apribojo pilietines teises, ir, galų gale, B. Nemcovas buvo nustumtas į Rusijos politinio gyvenimo paraštes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Politikas organizavo masines eitynes, kurias išprovokavo 2011-ųjų rinkimų pažeidimai ir rašė straipsnius apie valdininkų korupciją. Jį taip pat kelis sykius buvo sulaikę, kuomet Kremlius susidorojo su opozicijos protesto akcijomis. 2015-ųjų vasarį, praėjus vos kelioms valandoms po kvietimo prisijungti prie protesto akcijos prieš Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, B. Nemcovui pačiame Maskvos centre keturis sykius iššovė į nugarą užpuolikai, pasak Kremliaus – tai buvo musulmonų čečėnų kerštas dėl politikų pareiškimų, kurie tariamai įžeidė jų religinius jausmus. Buvo suimta eilė įtariamųjų, kurie vėliau buvo nuteisti, įskaitant ir buvusį Čečėnijos policijos pareigūną. Tačiau kritikai teigia, kad teismo procesas buvo parodomasis, nebuvo nustatyti asmenys, užsakę politiko nužudymą, o patys nuteistieji teisinosi, kad prisipažinimą iš jų teisėsaugininkai išgavo jėga.

REKLAMA

Borisas Berezovskis, 2013

Manoma, kad Berezovskis, buvęs oligarchas, kuris B. Jelcino valdymo metais buvo įsitvirtinęs artimiausioje prezidento aplinkoje, buvo vienas iš tų asmenų, kurie nulėmė V. Putino atsiradimą valdžioje (įskaitant ir rinkiminės kampanijos, kurios metu buvo juodinamas B. Nemcovas, organizavimą). Tačiau prie naujojo prezidento B. Berezovskis negalėjo pretenduoti į tą įtaką, kurios tikėjosi. Konfliktas su V. Putinu nulėmė jo išvarymą į Didžiąją Britaniją, kur jis prisiekė nuversti prezidentą. Jis taip pat apkaltino Kremlių organizavus buvusio žvalgybininko ir paslapčių viešintojo Aleksandro Litvinenkos, 2009-aisiais nunuodyto poloniu, nužudymu. B. Berezovskis buvo aptiktas miręs užrakintoje vonioje savo namuose Jungtinėje Karalystėje, su kilpa ant kaklo, todėl iš pradžių tai buvo laikoma savižudybe. Tačiau tyrėjai iki šiol negali vienareikšmiškai patvirtinti jo mirties priežasties, o tyrimas yra nuolat atnaujinamas.

REKLAMA

Stanislavas Markelovas ir Anastasija Baburova, 2009

S. Markelovas buvo žmogaus teisių pažeidimų bylose nukentėjusiuosius atstovavęs advokatas, žinomas tuo, kad atstovavo čečėnų liaudį bylose prieš Rusijos kariuomenę ir žmogaus teisių pažeidimus. Jis taip pat atstovavo žurnalistus, atsidūrusius komplikuotose situacijose po kritikos valdžiai savo straipsniuose, įskaitant ir „Novaja Gazeta“ korespondentę Aną Politkovskąją, nužudytą 2006 metais. S. Markelovą nušovė kaukėtas asmuo šalia Kremliaus. A. Baburova, irgi „Novaja Gazeta“ žurnalistę, nužudė, kuomet ji bandė jam padėti. Rusijos valdžia pareiškė, kad už šių nužudymų slepiasi neonacių grupuotė, ir du jos nariai buvo nuteisti dėl šių žmogžudysčių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sergejus Magnitskis, 2009

Teisininkas Sergejus Magnickis mirė įkalinimo įstaigoje 2009-ųjų lapkritį po to, kai jį numanomai žiauriai sumušė, o vėliau atsisakė suteikti medicininę pagalbą. Jis dirbo amerikiečių kilmės britų verslininkui Williamui Browderiui ir tyrė stambaus mokesčių sukčiavimo atvejus. S. Magnickis buvo suimtas po to, kai aptiko įrodymus, kad į sukčiavimo schemą buvo įtraukti pareigūnai. 2012 metais S. Magnickis buvo po mirties pripažintas kaltu dėl mokesčių vengimo, o W. Browderis pasiekė, kad JAV įvestų sankcijas tiems asmenims, kurie galėjo būti susiję su jo mirtimi. Sankcijų įstatymas buvo pavadintas jo vardu, ir iki šiol yra taikomas žmogaus teisių pažeidimų atvejais kitose bylose.

REKLAMA

Natalija Esterimova, 2009

N. Esterimova buvo žurnaliste, tyrusia grobimus ir žmogžudystes, kurios tapo kasdienybe Čečėnijoje. Šioje respublikoje Rusijos saugumo pajėgos vykdė žiaurų „valymą“ siekiant sunaikinti vietos smogikus, galimai atsakingus už vienus iš žiauriausių teroro išpuolių šalyje. Kaip ir A. Politkovskaja, N. Esterimova pasakojo apie paprastų žmonių, atsidūrusių tarp šių dviejų galingų jėgų, likimus. N. Jesterimovą pagrobė šalia jos pačios namų, kelis sykius į ją šovė, įskaitant ir šūvį į galvą, ir išmetė netoliese esančiame miške. Kaltinamųjų pareigūnai taip ir nesugebėjo rasti.

REKLAMA

Ana Politkovskaja, 2006

A. Politkovskaja buvo Rusijos leidinio „Novaja Gazeta“ žurnalistė, o savo knygoje „Putino Rusija“ ji apkaltino Kremliaus lyderį tuo, kad jis šalį pavertė policine valstybe. Ji daug rašė apie pažeidimus Čečėnijoje ir kelis sykius kalbėjo Maskvos radijuje. Ją sušaudė jos namų lifte. Žurnalistės nužudymu apkaltino penkis asmenis, o teismas išsiaiškino, kad tai buvo užsakomoji žmogžudystė, už kurią banditai gavo 150 tūkst. dolerių, tačiau užsakovo tapatybė taip ir nebuvo nustatyta. V. Putinas neigė Kremliaus sąsajas su A. Politkovskajos nužudymu, sakydamas, kad „jos mirtis pati savaime neša daugiau žalos dabartinei valdžia tiek Rusijai, tiek ir Čečėnijoje… negu jos veikla“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aleksandras Litvinenka, 2006

Aleksandras Litvinenka – buvęs KGB agentas, kuri mirė per tris savaites po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos su mirtinu poloniu-210. Britų tyrėjai nustatė, kad A. Litvininka buvo nunuodytas rusų agentų Angrejaus Lugovo ir Dmitrijaus Kovtunomo, kurie veikė pagal įsaką, „tikriausiai, patvirtiną prezidento V. Putino“. Rusija atsisakė pritaikyti ekstradiciją, o 2015 metais rusų prezidentas A. Lugovui įteikė medalį dėl „nuopelnų Tėvynei“. Pasitraukęs iš FST A. Litvinenka tapo aktyviu agentūros, kuriai tuomet vadovavo V. Putinas, kritiku, o vėliau jis saugumo tarnybas apkaltino suorganizavus 1999-ųjų teroro aktų seriją Rusijoje, kuomet žuvo šimtai žmonių. Būtent po šių išpuolių prasidėjo Rusijos puolimas Čečėnijoje, nulėmęs niekam nežinomo V. Putino reitingų kilimą ir atėjimą į valdžią. Yra teigiančių, kad B. Berezovskis buvo susijęs su bent jau dalimi plano, kurio tikslas buvo paversti V. Putiną prezidentu. Tiesa vėliau B. Berezovskis apkaltino V. Putiną buvusio agento nužudymu. A. Litvinenka taip pat teigė, kad būtent V. Putinas davė nurodymą nužudyti A. Politkovskają.

REKLAMA

Sergejus Jušenkovas, 2003

Buvęs kariuomenės papulkininkis, 90-ųjų pradžioje buvo itin mėgiamas žurnalistų dėl savo pasisakymų. Pradžioje dalyvavęs B. Berezovskio partijos veikloje, vėliau, šiam nusprendus vienytis su nacionalistais, liberalių pažiūrų politikas įkūrė savo partiją „Liberalioji Rusija“. Netrukus šalia savo namų jis buvo nušautas trimis šūviais „Makarov“ pistoletu su duslintuvu, kurį vėliau teisėsaugininkai rado numestą netoliese. A. Litvinenka teigė, kad S. Juščenkovas buvo nužudytas po to, kai jis jam perdavė įrodymus dėl „Nord Ost“ sąsajų su Rusijos saugumu. Pasak A. Litvinenkos ir A. Politkovskajos, su FST bendradarbiavęs Chanpaše Terkibajevas buvo teatre išpuolio metu ir pasišalino iš jo prieš prasidedant šturmui. Ch. Terkibajevas žuvo automobilio avarijoje dar net neprasidėjus liudytojų apklausoms S. Jušenkovo nužudymo byloje.

REKLAMA

Jurijus Ščekočichinas, 2003

Jurijos Ščekočichinas, žurnalistas ir rašytojas, kuris rašė apie nusikalstamumą ir korupciją buvusioje Sovietų Sąjungoje, kuomet tai daryti buvo dar labai sudėtinga. Jis tyrė gyvenamųjų namų sprogdinimus 1999 metais „Novaja Gazeta“ laikraštyje. 2003-ųjų liepą jį pakirto paslaptinga liga. Numirė jis staiga, likus porai dienų iki jo suplanuotos kelionės į JAV. Žurnalisto ligos istorija Rusijos valdžios sprendimu buvo įslaptinta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų