REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos krepšinio istorijos metraščiuose 1995-ųjų liepos 2-oji pažymėta kontrastingomis spalvomis. Būtent tos dienos vakarą žūtbūtinė kova užvirė tarp pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo Europos čempionate žaidusios Lietuvos bei paskutinėmis akimirkomis į turnyrą patekusios tuometinės Jugoslavijos rinktinių.

Lietuvos krepšinio istorijos metraščiuose 1995-ųjų liepos 2-oji pažymėta kontrastingomis spalvomis. Būtent tos dienos vakarą žūtbūtinė kova užvirė tarp pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo Europos čempionate žaidusios Lietuvos bei paskutinėmis akimirkomis į turnyrą patekusios tuometinės Jugoslavijos rinktinių.

REKLAMA

Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena tą dramatišką dvikovą, kuriai artėjant link pabaigos kilo precedento neturintis skandalas, kai abejotinų teisėjo iš JAV George‘o Toliverio sprendimų priblokšti Lietuvos krepšininkai tiesiog paliko aikštelę ir kurį laiką net svarstė galimybę nebetęsti kovos bei keliauti tiesiai į rūbinę.

Šis nemalonus epizodas įvyko iki rungtynių pabaigos likus vos 2 min. 20 sek. Tuo metu lietuviai atsilikinėjo nuo varžovų keturiais taškais (83:87). Vienoje iš atakų puikaus perdavimo iš Artūro Karnišovo sulaukęs Saulius Štombergas prasiveržė po krepšiu ir pelnė svarbų dvitaškį. Bet netrukus nuaidėjo teisėjo iš JAV švilpukas, užfiksavęs abejotiną (įvertinkite vaizdo įraše) Sauliaus pražangą puolime, taškai nebuvo įskaityti. Jau kitoje atakoje prieš puolančius jugoslavus vėl užfiksuota pražanga ir tai buvo paskutinis lašas perpildęs Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjų kantrybės taurę.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, Jugoslavijos krepšininkų Aleksandro Džordževičiaus, Vlade Divaco bei kitų oficialių čempionato atstovų pastangos įkalbėti lietuvius sugrįžti į aikštelę davė savo vaisių. Mūsiškiai kovėsi iki pabaigos, tačiau pralaimėjo varžovams garbingu rezultatu 90:96. Prieš čempionatą lietuviams buvo keliamas tikslas patekti tarp keturių stipriausiųjų, tad iškovoti sidabro medaliai, atrodytų, viršijo net ir didžiausių optimistų lūkesčius. Tačiau finale užvirusios aistros paliko stiprų kartėlį visas jėgas aikštelėje atidavusiems lietuviams.

REKLAMA

Itin išskirtinė buvo ir čempionato apdovanojimų ceremonija. Sunku pasakyti, bet per visą krepšinio čempionatų istoriją, greičiausia, dar nėra buvę tokio atvejo. Lietuviams lipant ant antrosios vietos laiptelio bei atsiimant sidabro medalius arenoje susirinkę žiūrovai negailėjo triukšmingų plojimų. Tuo tarpu, kai atėjo eilė apdovanoti čempionus, žiūrovai jugoslavus pasitiko kurtinančiu švilpimu. Šis viso čempionato akcentas tarsi parodė, kad lietuviai finalo kovą pralaimėjo ne tik prieš tikrai stiprų varžovą, bet ir prieš jiems abejotinais sprendimais „talkinusį“ teisėją. Maža to, tuo pat metu, kai jugoslavai lipo ant apdovanojimų pakylos, trečiąją vietą užėmę kroatai demonstratyviai paliko ceremoniją. Būtent kroatai prieš apdovanojimus bandė įkalbėti lietuvius ignoruoti ceremoniją ir tokiu būdu išreikšti savo nepasitenkinimą. Pamatykite, kaip viskas atrodė - vaizdo įraše:

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvai taškus pelnė: Š. Marčiulionis 32, A. Sabonis 20, A. Karnišovas 19, G. Einikis 8, R. Kurtinaitis 6, V. Chomičius 3, S. Štombergas 2, D. Lukminas, G. Krapikas ir G. Markevičius po 0.

Jugoslavijai taškus pelnė: A. Džordževičius 41, P. Danilovičius 23, D. Bodiroga 12, S. Obradovičius, Ž. Paspaljis ir V. Divacas po 5, Z. Savičius 4, Ž. Rebrača 1.

Tiesiog būtina atkreipti dėmesį, kad finale, kaip ir grupės varžybose, lietuviams duobę iškasė tas pat varžovų ekipos krepšininkas – net 9 iš 12 tritaškių pataikęs ir 40 taškų surinkęs Aleksandras Džordževičius.

Apie 1995 m. Atėnuose įvykusį finalą mintimis pasidalijo tuometinis Lietuvos vyriausiasis treneris Vladas Garastas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Treneri, kokie prisiminimai išlikę iš 1995-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato?

- Viskas vyko labai seniai, bet tam tikri epizodai iki šiol giliai įsirėžę atmintyje. Noriu priminti, kad į tą čempionatą Jugoslavija pateko paskutinę minutę. Tuo metu FIBA prezidentu buvo Borislavas Stankovičius, kuris visomis išgalėmis siekė, kad Jugoslavija būtų priimta į čempionatą. Todėl komandų skaičius nuo 12 buvo padidintas iki 14. Bet siekis buvo ne tik, kad Jugoslavija patektų, bet kad ir laimėtų. Tam tikslui jis teisėjauti finalui pasikvietė arbitrą iš JAV. Visi puikiai pamena abejotinus teisėjo sprendimus, kurie galiausiai išmušė mūsiškius iš vėžių. Pamenu, kad po finalo kroatų atstovai siūlė mums kartu su jais boikotuoti apdovanojimų ceremoniją. Atkalbėjau komandą, nenorėjome nuvilti mus taip karštai palaikiusių sirgalių. Kuo tie patys graikai buvo kalti, kad viskas taip susiklostė.

REKLAMA

Tuometinis Graikijos krepšinio federacijos vadovas Giorgos Vasilakopoulos, kuris vėliau užėmė FIBA generalinio sekretoriaus postą, buvo dėkingas, kad nesutikome su kroatų pasiūlymu. Jis pats mums tada medalius užkabino ir vėliau, prabėgus 16 metų, padovanojo Europos krepšinio čempionatą Lietuvai. Kai vykome su prašymu, kad Lietuvoje galėtume surengti Europos čempionatą, siekėme tą padaryti 2007 m. arba 2009 m. Tada sutikau jį koridoriuje ir sulaukiau pažado, kad čempionatas Lietuvoje įvyks 2011-siais. Nors oficialiai į priekį planuojami du čempionatai, tačiau šįkart buvo padaryta išimtis.

Noriu atkreipti dėmesį, kad per apdovanojimų ceremoniją to paties B. Stankovičiaus arenoje jau nebuvo. Ką tai pasako?

REKLAMA

- Apie 1995-ųjų finalą kalbama, kaip apie vieną skandalingiausių istorijoje. Ypač tas susiję su teisėjavimu. Gal jūs galėtumėte išskirti konkrečias klaidas, momentus, kurie jūsų nuomone tapo lemtingi?

- Sunku dabar viską prisiminti. Lemtingas momentas buvo, kai A. Sabonis gavo techninę pražangą ir turėjo palikti aikštelę. Tai išvedė visą komandą iš psichologinės pusiausvyros. Pasidavėme tam nerviniam šokui.

- Kaip dėl to epizodo, kai visa Lietuvos rinktinė paliko krepšinio aikštelę?

- Ten jau buvo susikaupęs pyktis dėl teisėjo sprendimų. Tuo metu jis užfiksavo Sauliaus pražangą puolime ir netrukus A. Karnišovo gynyboje. Jis buvo pagrindinis teisėjas, todėl ir priėmė tuos sprendimus. Jugoslavija buvo tikrai gera komanda, bet nugalima. Tad tie „padovanoti“ taškai už dyką pakeitė rungtynių eigą. Finaluose daug nereikia. Visos rungtynės pralaimimos paskutinėmis sekundėmis. Viskas sprendžiasi dvikovos pabaigoje. Pora švilpukų ir tavęs nebėra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Kai Lietuvos krepšininkai paliko aikštelę, jugoslavų žvaigždės puolė įkalbinėti juos grįžti ir užbaigti finalą. Kas tuo metu vyko prie Lietuvos rinktinės suolelio?

- Jie tiesiog kvietė žaisti. Aš ir sakiau, kad reikia žaisti. Būtų mums B. Stankovičius „uždėjęs“ baudą. Arvydas žadėjo ją sumokėti. Bet būtume nepatekę į Olimpines žaidynes. Kas žino, būtų anuliavę rezultatus ir mus diskvalifikavę. Beje, noriu pasakyti, kad vos išvengėme dar vieno skandalo. Kai tas teisėjas iš JAV po rungtynių ėjo iš aikštelės, tai vienas mūsų atstovų puolė jo mušti, bet pavyko viską laiku sustabdyti.

- Vis dėlto, po finalo sakėte, kad galbūt nereikėjo grįžti į aikštelę, o geriau būtų buvę sumokėti baudą. Ar pamenate tą akimirką?

REKLAMA

- Tai buvo emocijos. Supraskite, buvo skaudu. Buvo labai sunku atlaikyti tvyrojusią įtampą. Juk nervai ne geležiniai. Ir kai kažkas tyčiojasi iš tavęs, tada sunku susilaikyti, išlikti ramiam.

- Kaip vertinate tai, kad per apdovanojimų ceremoniją lietuviai pasveikinti plojimais, o jugoslavai nušvilpti?

- Tai parodė, kad tiek graikai, tiek kitų šalių sirgaliai pripažino, jog mes turėjome tapti čempionais. Jei būtų viskas gerai, publika nebūtų taip reagavusi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų