Jūros duobė gali jus nunešti į jūrą
„Pavojingos vietos dažniausiai būna pažymėtos, pastatytos vėliavos arba plūdurai. Bangavimą irgi stebi gelbėtojai. Vėliavomis žymimas bangavimas, ir ar galima maudytis, ar ne. O šiaip tai reikia pačiam atsižvelgti į bangavimą, jis neturėtų būti didesnis nei puse metro, geriau kad iš viso nebūtų bangavimo, neiti giliai“, – kalbėjo Jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Paulius Petrošius
Kai bangos atkeliauja į krantą beveik stačiu kampu, gali susidaryti vandens duobė ir jus nunešti į atvirą jūrą. Jei norite likti sveiki, geriau neplaukti prieš srovę į krantą.
„Jūros duobės atsiranda bangoms ateinant į krantą beveik stačiu kampu. Bangos pasiekia krantą ir po to turi grįžti atgal. Taigi ši vandens masė ieško sau lengviausio kelio atgal į jūrą, todėl susitelkia į povandenines „upes“ kurios teka atgal į jūrą formuodamos protrūkio sroves. Esant audringai jūrai, matosi kad tose vietose nėra bangavimo, jis kaip nutrauktas. Šios srovės išneša į jūrą didelį smėlio kiekį, pragriauždamos sau upės vagą. Jei jau patekot į tokia duobę net nebandykit plaukti prieš srovę į krantą, greitai pavargsit ir greičiausiai busit nuneši į jūrą. Plaukti reikia stačiu kampu į srovę, taip reikės mažiau plaukti iki seklesnės vietos kur nėra srovės nukreiptos į jūra, o ir bangavimas jus nuneš arčiau kranto“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Svarbiausia laikytis elementarių saugumo priemonių
Pagelbėti sau būnant prie jūros galite laikydamiesi elementarių saugumo priemonių.
„Jūroje saugiausia būti blaiviam ir ne vienam. Jei einate maudytis vienas, pasistenkite kad gelbėtojai būtų arti, arba būtų daugiau žmonių“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
„Geriau eiti maudytis, kai žmonių yra netoliese, kad matytų, jog kažkas maudosi, ar kartu su kažkuo eiti, būtinai eiti blaivam, atsargiam, stebėti aplinką, kartais ir vizualiai galima pamatyti, kad kažkas ne taip. Reikia pačiam būti atsakingu, viso kranto jau tikrai niekas neapžiūrės, jokios tarnybos, nes tai nuolatos kintantis procesas. Nuolatos kinta dugnas dėl srovių, bangų ir kitų reiškinių. Vienoje vietoje duobė atsirado, kitoje dingo, tai gali pakisti per dieną, net kelių valandų laikotarpiu, esant atitnkamoms sąlygoms“, – kalba P. Petrošius.
Vandens telkinių temperatūra
Šilčiausia Baltijos jūra būna rugpjūčio mėnesį.
„Rugpjūtį Baltijos vanduo įšyla iki 21-23 laipsnių Celsijaus, poilsiautojams nėra taip ir blogai“, – gerai nuteikia doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, šiomis dienomis įvairiuose vandens telkiniuose yra apie 15 – 18 laipsnių šilumos. Baltijos jūroje prie Nidos ir Klaipėdos 17 laipsnių. Ežerų temperatūra yra tokia: Tauragnų ežere – 15 laipsniai, Totoriškių ežere (Trakuose) – 18 laipsnių šiluma, Kauno mariose (Darsūniškyje) yra 17 laipsnių, Neryje (Vilniuje) – 16 laipsnių, Nemune (Druskininkuose) –18 laipsnių, Šventojoje (Anykščiuose) – 17 laipsnių, Kuršių mariose – 17 laipsnių.
