Šios merginos gimė sirgdamos okulakutaniniu albinizmu. Tai reta ir paveldima liga, pažeidžianti odą, plaukus ir regėjimą.
Neišskiriamomis draugėmis Lucy ir Sammy tapo kai prieš šešis metus susipažino Australijos šunų-gidų stovykloje, kur dalinosi savo išgyvenimais ir mados žiniomis. Abi merginos ne kartą turėjo atsakyti į klausimus apie neįprastai šviesius plaukus ir neva netikras akis. Neretai gatvėje sutikti asmenys klausia merginų, kiek pirštų jie rodo, taip šaipydamiesi iš jų regėjimo.
„Mane vadino keturake, lygino su vaiduokliais ir įvairiais gyvūnais“, - naujienų portalui „Daily Mail Australia“ sakė Lucy. „Tačiau visą tai ignoruoju ir gyvenu toliau, nes tie žmonės neverti mano brangaus laiko.“
Draugės žino, ką reiškia būti kitokioms, ir nesvarbu ar tai susiję su jų jautrumu šviesai, ar su išvaizda.
„Kartais tenka susidurti su tokiais paprastais iššūkiais, kaip nepritapimas matematikos pamokoje, kai mokiniai yra suskirstomi į grupes pagal akių spalvą“, - sakė Lucy. „Taip pat retkarčiais sunku būna savarankiškai orientuotis tam tikroje erdvėje.“
Sammy šiek tiek sunkiau. Kai lauke šviečia saulė, merginai beveik neįmanoma būti lauke.
„Dažnai turiu praleisti užsiėmimus, vykstančius lauke, nes man tai per sunku. Mane arba akina saulė, arba į galvą pataiko krepšinio kamuolys“, - teigė ji.
Nepaisant kasdien patiriamų sunkumų, nei Lucy, nei Sammy, niekada nesijautė nepatogiai būdamos savimi.
„Niekada nekilo problemų, kai tekdavo suprasti, jog atrodau kitaip nei kiti ar negaliu matyti. Tikiu, kad prie to labai prisidėjo mano tėvai, išmokę pajusti, jog esu tokia pati, kaip ir visi“, - pasakojo Lucy.
Sammy taipogi sakė mylinti savo unikalią išvaizdą.
Merginos, švęsdamos savo bruožus, susikūrė bendrą „Instagram“ paskyrą, įkvėptą vietinio albinizmu sergančių žmonių susitikimo.
„Ten taip pat dalyvavo pusės metų amžiaus kūdikis. Jos mama mums parodė mergaitės „Instagram“ paskyrą, kurioje ji talpina dukros nuotraukas. Jose ji pozuoja apsirengusi įvairiais mielais drabužių deriniais ir aksesuarais“, - sakė Sammy. „Tą patį daryti ji pasiūlė ir mums. Prieš galutinai nusprendžiant, Lucy jau buvo viską sukūrusi.“
Merginos tikisi, kad jų paskyra įkvėps kitus žmonės nebijoti savo išskirtinumo ir jį drąsiai demonstruoti.
„Siunčiame žinutę, kad kiekvienas esame gražus ir tai nepriklauso nuo to, kaip atrodomes ar kuo sergame“, - sakė Lucy.
„Būti kitokiu yra gerai“, - pridūrė Sammy. „Mes skleidžiame informaciją apie albinizmą ir mokome žmones apie tokius, kaip mes.“
Mados mylėtojoms labai patiko apsipirkinėti vietinėse parduotuvės ir matuotis naujus drabužius. Jos taip pat atliko keletą improvizuotų fotosesijų persirengimo kabinose ir savo miegamuosiuose, o nuotraukas įkėlė į paskyrą.
„Smagu stebėti žmonių veidus, kai prekybos centre vaikštome apsirengusios pižamomis“, - pasakojo Lucy.
Merginos dievina madą ir fotografiją, o sukurtoje anketoje nustebo išvydusios tiek daug teigiamų atsiliepimų.
„Daugelis mus priima ir padrąsina nesustoti. Visame pasaulyje gyvenantys žmonės nori daugiau sužinoti apie albinosus, o kartais noriai su mumis bendrauja, nes patys yra tokie. Sulaukiame komentarų, giriančių mūsų nuotraukas, įrašus ir dalinančių komplimentus. Tai mus priverčia šypsotis“, - sakė Lucy.
Neišskiriamos draugės tikisi sulaukti pasiūlymų iš didžiųjų modelių agentūrų, tačiau dabar jos svajoja savo paskyroje surinkti 10000 sekėjų.
Lucy ir Sammy taip pat nenustos pasakoti žmonėms apie savo ligą.
„Noriu, kad visi žinotų, jog mes – ne albinosai, o žmonės. Terminas albinosas apibūdina negalią, tačiau mes jaučiamės visiškai sveikos“, - teigė Lucy.
Merginos planuoja tęsti savo „Instagram“ paskyros populiarinimą ir gyventi pagal mėgstamą Dr. Seuss posakį: „Taip sunkiai bandome pritapti, nors esame gimę išsiskirti.“
