Finansų ministras Vilius Šapoka pasakoja, kad iniciatyva prieš porą metų kilo Seime.
„Pagal ją, siekiant mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai, tikslinga teisiškai apriboti vieną iš „šešėlinės ekonomikos” egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus, kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais. Tai užtikrintų daugiau skaidrumo, efektyvesnę kontrolę, sumažintų galimybes piktnaudžiauti. Be to, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai“, – idėjos tikslą pristatė V. Šapoka.
Suma nustatyta atsižvelgus į gyventojų atliekamas operacijas
Finansų ministras teigia manantis, kad tokie ribojimai netrukdys legaliai ūkinei veiklai, juolab, kad visose šalyse yra vienokie ar kitokie apribojimai, atsiskaitant grynaisiais pinigais. Be to, remiantis kitų šalių praktika matyti, kad yra nustatoma ne tik maksimali suma bet ir tam tikri apribojimai atskiriems sektoriams.
„Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje ES valstybių, pavyzdžiui Ispanijoje – 2500 eurų, Rumunijoje – 2260 eurų, Graikijoje – 500 eurų, Danijoje – 1340 eurų, Italijoje – 1000 eurų, Prancūzijoje –1000 eurų, Portugalijoje – 1000 eurų.
O taip pat, kai kuriose valstybėse pradedami taikyti apribojimai ne tik sumai, bet ir sektoriams – grynaisiais pinigais bus uždrausta atsiskaityti: Italijoje – už patalpų nuomą; Danijoje – tam tikrose mažmeninės prekybos vietose, sąrašą palaipsniui plečiant; Vengrijoje nustatytas laikotarpio limitas juridiniams asmenims – ne daugiau 5000 eurų grynaisiais per mėnesį) ir tuo pat metu įvairiomis priemonėmis skatinti mokėjimus ne grynaisiais pinigais“, – komentuoja jis.
Atsiųstoje ministerijos informacijoje rašoma, kad įvertinta, jog Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl manoma, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų.
„Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad net ir tokiais atvejais, kai sandoriai yra didelės apimties ir mokėjimus norima atlikti dalimis arba sandoriais yra susiję su periodiniais mokėjimais, bet kokie mokėjimai grynaisiais pinigais gali būti atliekami tol, kol jų bendra suma pasieks 3000 eurų. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandorį, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais“, – patikina jis.
Tiesa, numatyta ir išimtis.
„Jei atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant. Šiuo atveju atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.
Ribojimai skirti pažaboti nesąžiningą veiklą vykdančius, todėl dar kartą pabrėžiame, kad legaliai ūkinei veiklai jie netrukdys. Be to, pagal atliktus įvertinimus, atsiskaitymų grynais pinigais mastas tiesiogiai koreliuoja su mokesčių atotrūkiu – šalyse, kur paplitęs atsiskaitymas grynaisiais, pastebimas žemesnis mokestinių pajamų nuo BVP lygis, todėl pagrįstai tikimasi teigiamo efekto – iš „šešėlio“ ištraukti reikšmingas pinigų sumas“, – rašoma finansų minsitro atsakyme.
Idėją palaiko ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Mes turime skaičius kiek Lietuvoje uždirbama ir kiek išleidžiama. Tie skaičiai nesutampa. Išleidžiame daugiau negu uždirbame. Paskata vienintelė, kad tie žmonės kurie yra šešėlyje dėl įvairių priežasčių. Juos nebausti, nepersekioti, o paskatinti išeiti iš šešėlio, kad dvigubos naštos jų atžvilgiu: jie gauna minimalų atlyginimą, kitą daly šešėliniais ar juodais pinigais tada gauna socialinių paslaugų paketą. Jokiu būdu mes tiesiog atimame paramą nuo tų, kurių tiesiog nereikia. Šitos priemonės leis nekomfortabiliai nepatogiai jaustis šešėlyje ir skatins tas pajamas, kurias padaryti legaliomis ir tokiu būdu bus apribotos galimybės šešėlyje esančios ekonomikos realizuotis“, – konferencijoje žiniasklaidai sakė jis.
Abejoja tokiomis priemonėmis
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija teigia, kad nors Finansų Ministerijos intencija gera ir džiugina, abejonių kelia pasirinktas būdas.
„Tokios valstybės kaip Liuksemburgas, Airija, Austrija, UK ir kt. neriboja atsiskaitymų grynais ir dėl to yra patrauklesnės verslui. Aš neturiu duomenų, kad jose šešėlinė ekonomika būtų didesnė nei pvz. Graikijoje, kur riba yra 500 EUR. Toks ribojimas paveiks legaliai veikiančias įmones, kurios pajamas gauna grynais. Dalis jų išmokėjimus vykdė grynais pinigais, rašydamos kasos išlaidų orderius. Didės jų kaštai, įmonės bus priverstos naudotis bankų ir inkasatorių paslaugomis. Tikėkimės, kad tokių įmonių bus mažai.
Iš kitos pusės, remontuojantis būstą ar mokant už nuomą dalis žmonių ir toliau atsiskaitinės grynais ir vengs mokesčių.
Kviesčiau ministeriją pagalvoti ne tik apie „bizūno“ principus, bet ir apie „riestainį“, - motyvuoti ir skatinti piliečius mokėti mokesčius“, – komentuoja LBAA kolegijos narys Laimis Jančiūnas.
Seime idėja vertinama nevienareikšmiškai. Įžvelgia bankų interesą
Vienas idėją palaikančiųjų yra Seimo narys Algirdas Sysas.
„Kadangi visi tvirtina, kad pas mus yra didelis šešėlis, tai yra vienas iš būdų kovoti su šešėliu, nes šešėlyje atsiskaitymas kortele ar per bankinę sąskaitą neina – eina grynais.
Seniai apie tai kalbama, ir mūsų Vyriausybė sumažino iki 10 tūkstančių, siūlymas sumažinti iki 3 tūkstančių, man atrodo, yra labai teisingas, nes bankinė sistema yra išvystyta“, – teigė Seimo narys Algirdas Sysas.
Tačiau kiti ne tik, kad neranda logikos tokiame sprendime, bet ir pastebi, kad tai itin bus naudinga bankams.
„Europos Sąjungoje, kur yra laisvas žmonių ir kapitalo judėjimas, įvesti tokį apribojimą pirkimo atžvilgiu yra tam tikras laisvių apribojimas. Iš 27 ES valstybių – 15–oje yra reglamentuotas atsiskaitymas grynaisiais pinigais tarp fizinių asmenų, daugumoje šalių tarp juridinių asmenų yra atsiskaitymas per bankus.
Jeigu tu leidi žmogui turėti tuos pinigus, uždirbti arba sukaupti, kodėl tu negali leisti jų išleisti? Prieš išleidimą jis turi nueiti į banką, įdėti ar ką nors dar kitą daryti. Nėra kalbos apie šimtus tūkstančių. Ta riba, mano supratimu, Lietuvoje turėtų būti apie 10 tūkstančių“.
Tai yra bankų interesas. Bankai, kuo daugiau yra atsiskaitoma virtualiai, o ne grynaisiais, jie gali kontroliuoti mokėjimų ir pavedimų rinką, ir gauna iš to mokesčius“, – TV3 žinioms kalbėjo Kęstutis Glaveckas.
O štai Ingrida Šimonytė pasigenda, kas užtikrins, jog sprendimas būtų vykdomas.
„Atsiskaitymuose tarp fizinių asmenų, yra klausimas, kas tai administruos. Kaip bus įvertinama, kad iš tikrųjų tie atsiskaitymai nevyksta? Žmonės, kurie linkę atsiskaityti nedeklaruotomis pajamomis, tai įsivaizduoti, kad jie puls nedeklaruotomis pajamas atsiskaitinėti laikydamiesi apribojimų, jeigu jie pačių pajamų nedeklaruoja. Man atrodo, kad čia truputėlį naivus įsitikinimas“
Aš nesuprantu logikos. Iš kokios palubės nukabinti tie 3 tūkstančiai? Kodėl 3 tūkstančiai mažiau yra gerai, kodėl nėra diferencijavo juridiniams ir fiziniams asmenims? Nes, mano nuomone, tai visiškai skirtingi atsiskaitymo dalykai“, – teigė ji.
Seimo narys tvarkietis Remigijus Žemaitaitis idėjai pritartų, tačiau numato kitokį jos įgyvendinimo planą.
„Pats siūlymas – diskutuotinas ir gal apie tokį siūlymą būtų galima kalbėti. Bet suma, 3 tūkstančiai eurų, yra tokia juokingai maža, kad neįsivaizduoju, kaip tai gali veikti. Ypač, kai mes gyvename ES, kur yra laisvas judėjimas, įsivaizduokite, atvažiuoja pas mus turistai iš Vokietijos ar Prancūzijos, Latvijos į Palangą ar Kuršių Neriją, užsisako viešbutį ir sumoka grynais pinigais. Ar mes dabar užsiundysim FNTT, pranešim apie juos policijai?
Manau, kad nieko naujo neduos, o tik bankams didesnis pliusas, nes už kiekvieną operaciją dabar ima 1,5 euro mokestį. O kai bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, bankai patirs daugiau išlaidų, nes reikės darbuotojams atlikti daugiau operacijų, reiškia ir mėnesinis krepšelis nuo 1,5 euro, mūsų skaičiavimais, pabrangs iki 2,7–3,2 pabrangs
Jeigu mes žengiame žingsnį ir vis dėlto nusprendžiame mažinti grynųjų pinigų buvimą, tai mes turime pradėti nuo 20 tūkstančių. Ir eiti palaipsniui, kas 3 metus, susitarus politikams tikslą, kad, pavyzdžiui, 2030 metais nueiti iki 3 tūkstančių eurų ribos. To kryptingai reikėtų laikytis“, – svarstė jis.
