REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė pripažįsta, kad dauguma privačių antros pakopos pensijų fondų dalyvių sočios senatvės nesulauks. Todėl ruošiamasi dar kartą keisti pensijų kaupimo būdą. Kol kas neaišku, kaip tai bus daroma. Tačiau vienas iš variantų – leisti antros pakopos pensijos fondų dalyviams iš naujo pasirinkti kaupimo būdą. Pensijų sistemos pertvarka žadama 2018 metais.

Vyriausybė pripažįsta, kad dauguma privačių antros pakopos pensijų fondų dalyvių sočios senatvės nesulauks. Todėl ruošiamasi dar kartą keisti pensijų kaupimo būdą. Kol kas neaišku, kaip tai bus daroma. Tačiau vienas iš variantų – leisti antros pakopos pensijos fondų dalyviams iš naujo pasirinkti kaupimo būdą. Pensijų sistemos pertvarka žadama 2018 metais.

REKLAMA

Apsisprendė paskubomis ir pamiršo

Lietuvos banko duomenimis, pensiją privačiuose antros pakopos fonduose kaupiantys žmonės vidutiniškai šiuo metu turi prikaupę vos po du tūkstančius eurų. Jei šiandien jie išeitų į pensiją, gautų tokio dydžio vienkartinę išmoką ir vos 120 eurų siekiančią Sodros bazinę pensiją.

Premjeras Saulius Skvernelis yra minėjęs, kad daug žmonių pasirinko antros pakopos pensijų fondus, nes buvo suklaidinti. Informacijos stoka, paviršutiniškas požiūris ir paskubomis vykdyta reforma privedė prie dabartinės padėties. Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad daug žmonių prieš dešimtmetį paskubomis pasirašė sutartį su pensijų fondais ir iš viso pamiršo apie ją. Todėl atėjus laikui iš naujo pasirinkti pensijų kaupimo būdą, šie žmonės net nežinos, kaip kaupia pensijai dabar.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistas Teodoras Medaiskis pritaria, kad dabartinė pensijų sistema neaiški ir valdžia turi tuo susirūpinti: „Šita sistema yra klampoka, o aiškumo žmonėms dar labai trūksta. Nors yra visokios skaičiuoklės padarytos, tačiau informavimo neužtenka. Dabar, kai valdžia pasiruošusi reformuoti sistemą, yra dar viena proga gerai išaiškinti žmonėms, ką jie gali padaryti“, – sako ekonomistas.

REKLAMA

Dar 2013 metais buvo suteikta galimybė žmonėms iš naujo apsispręsti dėl pensijų kaupimo. Tuomet per 20 tūkst. gyventojų paliko privačius pensijų fondus ir grįžo į Sodrą.

Įžvelgia didelę riziką

Paskutiniai duomenys rodo, kad pensijų fonduose dalyvauja apie 1,3 mln. gyventojų. 30 procentų iš jų pernai negavo oficialių pajamų, vadinasi, savo lėšomis neprisidėjo prie pensijos kaupimo. Ekonomistų teigimu, nedirbantiems arba mažai uždirbantiems gyventojams, reikėtų labiausiai susirūpinti ir apsvarstyti galimybę grįžti į Sodrą.

T. Medaiskis sako, kad dalyvavimas 2 proc. lygyje pačiam neprisidedant pensijos kaupimui yra pernelyg vangus ir nesprendžia problemų. „Tiems žmonėms, kurie dalyvauja tik atitraukdami 2 proc. iš Sodros į savo fondą, bet neprisidėdami patys ir dėl to negaudami valstybės įmokos, jiems reikėtų rekomenduoti arba dalyvauti sistemoje pilna apimtimi ir kaupti būdu 2+2+2 arba grįžti į Sodrą“, – sako ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos šiuo metu bando spręsti valdžia – ką daryti su į Sodrą grįžtančių žmonių pinigais. T. Medaiskis sako, kad yra du variantai. Vienas iš jų – rizikingas. „Vienas iš variantų – žmonės grįžta į Sodrą, o pinigai, kuriuos yra sukaupę, laukia jų pensijų fonduose iki pensinio amžiaus, kol bus išmokėti. Kitas variantas – pervesti tuos pinigus į Sodrą. Tai būtų nemaža suma. Ir čia politikams atsirastų pagunda tuoj pat padidinti pensijas. Bet tai būtų labai rizikinga. Pinigai pasibaigtų ir kas tada?“, – svarsto ekonomistas.

Sodros skolos artimiausiu metu neliks?

Svarstantiems galimybę grįžti į Sodrą kyla klausimas, ar verta pasitikėti įstaiga, kuri turi beveik 4 mlrd. eurų skolos? Ekonimistai sako, kad Sodros skola yra neteisėta. T. Medaiskio teigimu, ją perimti turi valstybė. „Šitą dalyką Vyriausybės programoje irgi numatyta sutvarkyti. Ta skola nėra Sodros skola. Ji nėra teisėta. Krizės metu valstybė turėjo subsidijuoti Sodrą, tai turėjo būti daroma valstybės biudžeto lėšomis. Ir įstatymai tai numatė. Tačiau tai nebuvo daroma. Todėl dabar turime didžiulę skolą. Bet ji turėtų būti perrašoma valstybei. Daug ekonomistų tai jau yra sakę. Šitos skolos, mano manymu, artimiausiu metu, neliks“, – sako ekonomistas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Lazutka aiškina, kad dabartinė Sodros skola – buvusių vyriausybių „gudravimo“ rezultatas. „Įstatymas numato, kad jei priimamas sprendimas didinti socialines išmokas, turi būti padidintos ir Sodros pajamos. Ankstesnės valdžios to nesilaikė, buvo gudraujama. Politikai prieš rinkimus norėdavo būti geri, padidindavo išmokas, o įmokų nedidindavo. Taip žaidžiant ir buvo sukurtas deficitas. Dabar numatyta, kad tą skolą turi perimti valstybė“, – aiškina ekonomistas.

Skursta ir dabartiniai, ir ateities pensininkai

R. Lazutka sako, kad dabartinė pensijų sistema – aplipusi bėdomis. „Pirmoji problema yra pati Sodra. Jos finansavimas yra mažas. Žmonės gauna menkas pensijas, nes algos yra nedidelės, o dirbančių žmonių mažai. Emigruoja darbingo amžiaus žmonės, tuo metu jų tėvai lieka Lietuvoje ir jiems reikia mokėti pensijas, kurių nėra kam uždirbti. Todėl Sodros pajamos yra labai mažos, o didesnė dalis pensijų nesiekia nei 260 eurų – tai yra žemiau skurdo ribos. Vienas iš sprendimo būdų – papildomai bazinę pensiją finansuoti pensijas iš valstybės biudžeto. Bet tam reikia didesnių biudžeto įplaukų bei keisti įstatymų bazę, padaryti tai nelengva. Kita problema – kaip pertvarkyti pensijų fondus“, – sako pašnekovas.

REKLAMA

Jo teigimu, didžioji dalis antros pakopos pensijų fondų dalyvių sukaups labai mažai, o jų Sodros pensija dėl kaupimo privačiai taip pat bus sumažinta. „12 metų reformos patirtis rodo, kad fonduose sukaupta labai mažai. Apie pusė kaupiančiųjų negalės išsipirkti anuiteto. Jiems bus išmokėtos vienkartinės sukauptos sumos ir toliau mokama ta sumažinta ir taip menka Sodros pensija. Valstybė turės jiems padėti per pašalpas, šildymo kompensacijas ir panašiai“, – teigia R. Lazutka.

Trečios pakopos pensijų fonduose ekonomistas taip pat įžvelgia problemų. „Tiems, kurie kaupia būdu 2+2+2, Sodra taip pat perveda lėšų. O tai reiškia, kad Sodros išlaidos didėja. Jei nereikėtų pervesti, Sodra galėtų padidinti dabartiniams pensininkams pensijas. Tai štai turime problemą – atidedame ateičiai per mažai, o iš kitos pusės atitraukiame pinigus nuo dabartinių pensininkių. Taigi šiuo metu skurdiname ir dabartinius, ir ateities pensininkus“, – sako ekonomistas.

REKLAMA

Pensijos nesiskiria nuo pašalpų

R. Lazutkos teigimu, Sodros pensijos dabar yra tokios mažos, kad kai kuriems nesiskiria nuo šalpos pensijos. „Pavyzdžiui, niekada nedirbusi namų šeimininkė, gali gauti praktiškai tiek pat, kiek 15-20 metų dirbęs, bet mažą algą gavęs žmogus. Čia gaunasi toks paradoksas, kad įmokas mokėjęs gyventojas gauna tokią pat išmoką senatvėje kaip ir tas, kuris nedalyvavo sistemoje ir pats buvo išlaikomas. Sodros sistema tokiu būdu yra diskredituojama. Žmonės galvoja, kam iš viso dalyvauti ir mokėti įmokas, jei vis tiek rezultatas tas pats. Todėl tą reformą ir reikia daryti“, – teigia ekonomistas.  

R. lazutkos teigimu, būtina sutelkti daugiau išteklių ir didinti pensijas jau dabar, o daugiau uždirbantieji gali taupyti ir papildomai. Mažos Sodros pensijos turėtų būti pakankama paskata pradėti rūpintis savo pensija ir patiems.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų