Tokia nuostata buvo įtvirtinta naujajame Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Tai reiškia, kad įvedus bet kurios įmonės juridinio asmens kodą – kaip ant delno gulės atsakymas, kiek maždaug ten mokama. Ši informacija viešai prieinama visiems, „Sodros“ puslapyje.
Tad naujausiais duomenimis, 2017 m. sausio mėn. didžiausią atlyginimų vidurkį iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų nurodė „Lidl Lietuva“ – 826,56 Eur. Tuo tarpu „Rimi Lietuva“ – 595,47 Eur, „Norfos mažmena“ – 572,26 Eur, „Iki“ – 556,62 Eur, „Maxima LT“ – 547,70 Eur. Tiesa, pstarojoje dirba ir daugiausia darbuotojų. O štai prekybos įmonių aljansas „Aibė“ nurodo, kad jų mokamų atlyginimų vidurkis – 1589,72 Eur.
Palyginimui, „Vilniaus prekyboje“, kuri valdo „Maximą“, vidurkis yra 4003,44 Eur. Tarp turtingiausių Lietuvos žmonių patenka ir „MG Baltic“ bei „Achemos“ savininkai. Skandalų apipintame „MG Baltic“ koncerne vidurkis siekia 1587,14 Eur. „Achemoje“ – 1330,76 Eur. 5 turtingiausio žmogaus Lietuvoje Mindaugo Railos įmonėje „Girteka“ vidurkis – 990,04 Eur, o „Girteka Logistics“ – 1514,74 Eur. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui, bei 10 turtingiausiam žmogui Lietuvoje, Ramūnui Karbauskiui priklausančiame „Agrokoncerne“ vidutinis atlyginimas sieka 897,77 Eur.
Didžiausias šalies vidurkis įmonėje „Biotecha“, kur nurodyta, kad dirba 16 darbuotojų – 36973,68 Eur. Antras didžiausias vidurkis – 11084,89 Eur „NDX Energijoje“. Toliau rikiuojasi „Biomin animal nutrition“ (9897,50 Eur), „Ranga IV investicijos“ (9527,17 Eur), Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“ (9464,78 Eur).
Primename, kad mokamų atlyginimų vidurkis nurodomas neatskaičius mokesčių.
Rezultatai nustebina ne vieną
Stebėtis atlyginimais socialiniame tinkle jau pradėjo ne vienas. Štai VU TSPMI profesorius, politologas Tomas Janeliūnas tiesiog pasidalino tokiu įrašu su grotažyme be komentarų.
„Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (2016 m. IV ketv) - 822,8 Eur Kesko Senukai Lithuania - 734.34 Eur. Vilniaus universitetas - 705 Eur“, - parašyta socialiniame tinkle.
Pastebėjimą apie skelbiamus vidurkius paviešino ir politologas Mažvydas Jastramskis. Anot jo, vidurkis ne visada gali atskleisti tikrąją padėtį įmonėje.
„Procentas ir aritmetinis vidurkis yra du statistikos matai, kuriuos atpažįsta ir lengvai supranta vidutinis žmogus. Kartais studentai nebūna patenkinti, kai pirmose, įvadinėse paskaitose nemažai dėmesio skiriama jau žinomiems dalykams. Tačiau taip jau yra – ir paprastuose dalykuose yra "kabliukų". Jų neužakcentavus, po to net ir išsilavinusiems žmonėms gali kilti visokių nesusipratimų.
Sakykime, jūsų įmonėje dirba 8 žmonės. Keturi iš jų uždirba po 1 eurą, keturi – po 999. Aritmetinis vidurkis bus 500 eurų, bet jis absoliučiai nieko neinformuos apie realią padėtį ir kaip duomenų centro charakteristika daugiau pameluos, negu kažką atskleis. Apskritai vidurkis yra tik vienas iš būdų surasti "common" reikšmę, atspindinčią duomenų masyvą.
Jeigu jūsų įmonėje dirba 8 žmonės, keturi uždirba po 440, dar keturi po 560, vidurkis irgi bus 500 eurų. Ir šiuo atveju vidurkis gana reprezentatyvus, daugiau mažiau atskleidžiantis padėtį įmonėje.
Panašiai ir su procentais – yra tokių kabliukų, kaip prarastos reikšmės, neatsakyti klausimai. Jeigu 40 procentų atsako "taip", 30 – "ne", o 30 procentų neturi nuomonės, pastaruosius galima iš analizės "pašalinti" ir vietoje 40 procentų "taip" turėsime absoliučią daugumą. Negražu ir manipuliatyvu, žinoma.
Rekomendacijos yra paprastos: jeigu pateikiami vidurkiai, šalia reiktų reikalauti pateikti ir medianą, arba, dar geriau, kokią duomenų sklaidos charakteristiką (pavyzdžiui, standartinį nuokrypį), arba, dar geriau, pasiskirstymą atskleidžiantį grafiką ("boxplotą" – stačiakampę diagramą). Jeigu pateikiami procentai – reikia klausti, kiek buvo neatsakytų, prarastų reikšmių, ir kas su jomis buvo padaryta“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo M. Jastramskis.
