Mokykla (nuotr. Fotolia.com)

Mokykla (nuotr. Fotolia.com)

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 eurų mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė (nuotr. asm. archyvo)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė (nuotr. asm. archyvo)

„Skirtumai yra ne tarp didelių ir mažų savivaldybių, didelių ar mažų mokyklų, bet tarp efektyvių ir neefektyvių. Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos. Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

REKLAMA

Pavyzdžiui, jei apie 8 tūkstančius mokinių turinti Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų tiek, kiek panašų skaičių mokinių turintis Kauno rajonas, per metus sutaupytų 2,8 mln. eurų. Radviliškio rajonas, kur mokosi apie 4,7 tūkst. mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Apie 3,3 tūkst. mokinių turinti Šilalės rajono savivaldybė per metus sutaupytų 0,9 mln. eurų, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek panašų mokinių skaičių turintis Kelmės rajonas. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1 mln. eurų, Panevėžio – 1,3 mln. ir t.t. Šalies mastu pinigų ugdymui, mokytojams būtų galima rasti mažiausiai 22 milijonus eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)

„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingų patalpų išlaikymui”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10-15 kv. m bendro ploto, tačiau yra mokymo įstaigų, kuriose moksleiviui tenka plotas, didesnis už vidutinį lietuvio būstą. Net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą. Rezultatas – vidutinės išlaidos infrastruktūrai skiriasi du kartus ar net daugiau.

REKLAMA

„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas”, – pastebi Ž. Šilėnas.

Daugiausiai lėšų skaičiuojant vienam mokiniui teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.

 

tiek
2017-01-11 15:26:50
"Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė."........Na nesamonę pliurpia.Kaip didžiausia nesamonė yra ir ta llri gėdinga kontora.
Atsakyti
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
tiek 2017-01-11 15:26:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
"Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė."........Na nesamonę pliurpia.Kaip didžiausia nesamonė yra ir ta llri gėdinga kontora.
   ATSAKYTI
Pinigai (nuotr. Fotolia.com)
Ekonomistai apskaičiavo, kiek pajamų turi gauti Lietuvos gyventojas, kad jį būtų galima priskirti viduriniajai klasei. Daugumai gyvenimo kelionė šia klase – ne pagal kišenę. ...
Rimvydas Širvinskas - Makalius (nuotr. asm. archyvo)
Pernai konkurse „Aš myliu savo įmonę“ mylimiausia išrinktos pigių kelionių pardavimo įmonės „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas – Makalius sako, kad savo darbuotojus jis ...
„Wizz Air“ iš Vilniaus skraidins į Atėnus
Didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“ toliau plečia skrydžių tinklą iš Lietuvos. Aviakompanija nuo kitų metų kovo 27 d. sujungs ...
Darbininkai (nuotr. Fotodiena.lt)
  Vyriausybė, verslo atstovai ir profesinės sąjungos susitarė ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Pirmadienį ...
Nekilnojamasis turtas (nuotr. Fotolia.com)
 Naują būstą įsigyti norintys gyventojai labiausiai nerimauja dėl prastos nekilnojamo turto statybų kokybės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas Vilniaus, ...
REKLAMA

Top Video

Lietuvos sinoptikai skelbia, kad iškris pirmosios snaigės
DABAR RODOMA
Lietuvos sinoptikai skelbia, kad iškris pirmosios snaigės
DABAR RODOMA
Masinė motociklininkų avarija Vilniuje: kraupiai žuvo jaunas vairuotojas
DABAR RODOMA
Motinos su vežimėliu vos nepražudė užkritęs langas
DABAR RODOMA
Didmiesčiuose iš pogrindžio lenda fašistinės grupuotės
DABAR RODOMA
Marijampolėje bręsta ekologinė katastrofa – šiukšlės užtvindys miestą
DABAR RODOMA
Maištavę socdemai - senbuviai patys palieką partiją
DABAR RODOMA
Lietuviai perka tik pigiausias prekes?
DABAR RODOMA
Bandymas išsklaidyti įtampą: Linas Kleiza skėlė juokelį Vilniaus savivaldybėje
DABAR RODOMA
Šmaikštų klausimą uždavęs S. Prūsaitis sulaukė dar suktesnio suvalkietės atsakymo
DABAR RODOMA
Lietuvoje - ypač grėsminga žinduolių rūšis

Televizija

Į viršų