„Tyrimai rodo, kad žmonės, leidžiantys sau dažniau užsiimti jiems patinkančia veikla, suvokia esantys vertingesni, jaučia didesnį pasitenkinimą savimi, darbu bei apskritai gyvenimu. Jiems rečiau būdingi emocijų proveržiai ir perdegimo sindromas. Remiantis tuo, galima manyti, jog atpalaiduojanti veikla turėtų tapti kiekvieno iš mūsų jei ne dienos, tai bent jau savaitės svarbia „stotele“, norint stiprinti savo psichologinę sveikatą“, – sako klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė.
Kaip pomėgis gali lemti mūsų psichologinę sveikatą?
Kaip žinia, mūsų mintys ir nuotaika sąveikauja tarpusavyje. Tai reiškia, kad norint „bėgti“ nuo slogios nuotaikos būtina atrasti būdą bent akimirkai pabėgti nuo slogių minčių.
„Kadangi mintys neretai sunkiai pasiduoda mūsų mėginimams jas keisti, tam gali pagelbėti mėgstama veikla. Kai mes įsitraukiame į ją, nejučia keičiasi mūsų mintys, jos skaidrėja, o kartu su tuo gerėja ir mūsų nuotaika: tampame ramesni, džiugiau nusiteikę.
Žmonės, skirdami laiko mėgstamai veiklai, to nė nejausdami puoselėja savo psichologinę sveikatą, nes tokiu būdu mažina emocinio išsekimo atsiradimo galimybę, taip pat tikimybę atsirasti depresyviai nuotaikai, savęs nuvertinimo jausmams“, – pasakoja psichologė.
Specialistė tikina, jog žmonės, reguliariai užsiimdami jiems patinkančia veikla, stiprina savo psichologinį imunitetą, o tai reiškia, kad jie tampa atsparesni šiandieninės visuomenės iššūkiams, tokiems, kaip greitas gyvenimo tempas, nuolat didėjantys reikalavimai ir su tuo susijusi stipri emocinė įtampa.
Ne tik psichologinei, bet ir fizinei sveikatai
Tyrimai rodo, kad nemaža dalis įvairių susirgimų yra psichosomatinio pobūdžio. Anot psichologės tai reiškia, kad realias fizines ligas sukelia arba daro tam įtaką ir įvairūs psichologiniai veiksniai.
„Vaizdžiai tariant, kuomet pati psichika tampa nebepajėgi savarankiškai susidoroti su stipriomis emocijomis, tuomet dalį to ji atiduoda išlieti per fizinius pojūčius: skaudančią galvą, sustojusį skrandį, stringantį kąsnį burnoje.
Tam, kad taip nenutiktų, privalome nuolatos rūpintis savo emocijų higiena. Vėlgi, tam puikiai tinka užsiėmimas pomėgiu, kurio metu mes sukuriame sau palankias sąlygas atitrūkti nuo darbinių rūpesčių, stabtelėti kasdieniame streso fone ir bent akimirkai dėmesį fokusuoti į tai, kas atpalaiduoja, leidžia mintimis atitrūkti ir pailsėti“, – teigia Milda Lukašonokienė.
Tokiu atveju įsitraukimas į mėgstamą veiklą sąlygoja malonias mintis ir gerina nuotaiką, kas savo ruožtu teigiamai veikia ir mūsų fiziologines reakcijas: mažėja kraujospūdis, retėja širdies ritmas ir kvėpavimas, mažėja raumenų įtampa. Svarbu paminėti ir tai, kad dažnai mėgstama veikla minima ir kaip pakankamai efektyvi skausmo įveikimo priemonė. Kokia veikla efektyviausia?
Daugiausiai naudos mūsų psichologinei sveikatai gali duoti ta veikla, kuri mums teikia daugiausiai malonumo ir padeda atsipalaiduoti. Vieniems tinka ir patinka aktyvus laisvalaikis, kitiems – muzikos klausymasis, tuo tarpu treti mieliausiai renkasi būti su šeima: žaisti stalo žaidimus, ramiai gerti arbatą ar mėgautis pokalbiu.
Pasak psichologės, jei pasirinktas laisvalaikio leidimo būdas padeda pailsėti, vadinasi, tai ir yra ta veikla, kuri gali duoti daugiausiai naudos mūsų psichologinei sveikatai. Žinoma, turint omenyje tai, kad šiandien daugelis žmonių dirba sėdimą darbą, nors ir minimali fizinė veikla galėtų tapti puikia priemone stiprinant ir psichologinę ir fizinę sveikatą.
Kaip atrasti pomėgį?
Atrasti mėgstamą veiklą nėra sunku. Pirmiausia reikia suprasti, kad tai yra svarbu siekiant stiprinti savo psichologinę sveikatą.
„Ieškant mėgstamos veiklos naudinga pagalvoti, kas padėdavo atsipalaiduoti anksčiau. Galbūt tai buvo vakariniai pasivaikščiojimai? O gal gera knyga prieš miegą? Galvojant apie tai, naudinga žvilgtelėti ir į praeitį: gal kažkada buvo sunku ir būtent minčių nukreipimas ten, kažkur, padėjo man pasijusti geriau? Kokia tai buvo veikla? O gal kadaise mokykloje mėgavotės tapydamas per dailės pamokas? O gal jautėtės puikiai po kūno kultūros pamokų?
Tikėtina, kad veikla, kuri kažkada patiko, gali puikiai tikti ir šiandien, jeigu mes iš naujo ją prisijaukinsime. Bet kokiu atveju svarbu nepamiršti, kad nauda iš mėgstamos veiklos bus tik tada, kai mes jai skirsime bent dalelę savo kasdienio laiko. Leisti sau pailsėti užsiimant mėgstama veikla – viena geriausių laiko investicijų į psichologinę sveikatą, todėl lai šis žinojimas nusveria visas kitas mintis“, – skaitytojams pataria psichologė Milda Lukašonokienė, (www.psichologokabinetas.lt).
