Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų pajutę peršalimo simptomus pirmiausia gydosi patys, o 7 proc. pasikliauna draugų ir artimųjų patarimais. Apklausos duomenimis, tik 19 proc. respondentų susirgę peršalimu prašo patarimų pas vaistininką, o 18 proc. kreipiasi į šeimos gydytoją.
Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad kone du trečdaliai respondentų viliasi išgyti be profesionalų pagalbos ir patarimų. Žmonės tiki, kad jiems pakanka savų žinių ir patirties, tačiau tokia nuostata yra labai rizikinga.
„Žmonės, nusprendę gydytis patys, rizikuoja suklysti pasirinkdami patį vaistą, jo dozę, tiek per didelę, tiek per mažą, vartojimo režimą. Savarankiškai pasirinktos gydymo priemonės atveria kelią pavojingiems eksperimentams su savo sveikata. Labiausiai pažeidžiami dėl netinkamo vaistų vartojimo yra vaikai bei senyvo amžiaus pacientai“, – situaciją komentuoja Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentė dr. Sonata Varvuolytė.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad moterys dažniau yra linkusios gydytis pačios negu vyrai. Moterys taip pat dažniau pasikliauna vien vaisto vartojimo lapeliu, kai vyrai pirmenybę teikia vaistą pardavusio vaistininko rekomendacijoms.
„Medikai kasmet susiduria su atvejais, kai pernelyg savimi pasitikintys pacientai pasirenka netinkamas priemones kovai su peršalimo virusu. Pavyzdžiui, norėdami greičiau pasveikti, savo nuožiūra vartoja antibiotikus, taip alina savo organizmą, stipriai sutrikdo imuninės sistemos veiklą ir galiausiai atsiduria ligoninės palatoje“, – konstatuoja dr. Sonata Varvuolytė
Pasitaiko, kad žmonės vartoja vaistus, kurie padeda jų draugams, kiti ligą bando išsigydyti liaudies metodais ir klauso močiučių patarimų, treti prisiperka kelių rūšių vaistų ir visus geria vienu metu, nepaisydami gydytojų rekomendacijų ir net neperskaitę instrukcijos vaisto vartojimo lapelyje. Taip pat vis dar yra žmonių, kurie vieną dieną pamiršta išgerti vaistų, todėl kitą dieną nusprendžia „atsigriebti“ ir suvartoja dvigubą medikamentų dozę arba pamiršę išgerti vaistų iš viso nustoja juos vartoti.
Vaistų vartojimo įpročių tyrimą iniciavusios VšĮ „Saugok save“ atstovai teigia problemą pastebėję bendraudami su įvairiais partneriais. „Lietuvių ryžtą savarankiškai kovoti su ligomis pastebėjome kalbėdamiesi su partneriais, skirtingomis organizacijomis. Siekdami išsiaiškinti, kiek ši problema įsišaknijusi, iniciavome tyrimą, vėliau, kreipėmės į šios srities specialistus“, – teigia VšĮ „Saugok save“ direktorė Rytė Vyšniauskaitė.
Tyrimas parodė, kad sveikatos specialistų patarimu kitą dieną vartoti įprastinę vaisto dozę vadovaujasi 73 proc. apklaustųjų. Vaistus reikia mokėti ne tik vartoti, bet ir tinkamai laikyti. Apklausos rezultatai rodo, kad tinkamai vaistus namuose laiko kiek daugiau negu trečdalis žmonių: 36 proc. respondentų atsakė, kad vaistus laiko tamsioje, sausoje patalpoje, vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Nors gydytojai ir vaistininkai nuolat kartoja, kad netinkamai laikomi vaistai gali sugesti, tačiau 23 proc. žmonių laiko vaistus virtuvėje, 28 proc. - kitoje matomoje vietoje, kad prireikus nesunkiai galėtų pasiekti.
Vyresnio amžiaus žmonės vaistus laiko matomoje vietoje, aiškindami, kad kitaip pamirštų jų išgerti. Tačiau kaip skambėtų toks senelių pasiteisinimas, jeigu vaistus pagriebtų ir apsinuodytų mažamečiai anūkai?
Dauguma apklausos dalyvių (79 proc.) pritarė nuostatai, kad vaistai, dėl saugaus jų vartojimo užtikrinimo, būtų parduodami tik vaistinėse.
Tačiau trečdalis apklaustųjų teigė, kad degalinė būtų tinkama vieta vaistams įsigyti. Jiems nesvarbu, ar vaistus parduoda specialistas, ar visiškai su medicina nesusijęs asmuo. Tokią nuomonę dažniau išreiškė vyrai, jauniausi (18-25 m.) respondentai, žemesnio išsilavinimo ir mažiausių pajamų grupės atstovai.
Toks požiūris – nerimą keliantis signalas, nes apklausa parodė, kad tik 23 proc. respondentų visada perskaito vaistų vartojimo lapelį, 36 proc. – dažnai, o 24 proc. – kartais. Vadinasi, daliai žmonių visiškai nerūpi, kokį vaistą jie perka, kokios sudedamosios dalys jį sudaro, kaip tas vaistas veikia ir koks gali būti šalutinis poveikis.
„Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų gydymui žmonės dažnai vartoja nereceptinius sudėtinius preparatus, kurių sudėtyje yra kelios veikliosios medžiagos. Viena iš jų – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šios vaistinės medžiagos netikslus dozavimas, t.y. per didelės dozės, pernelyg dažnas ar kelių šios vaistinių medžiagų grupės preparatų vartojimas yra pavojingos žmogaus sveikatai“, – atkreipia dėmesį dr. Sonata Varvuolytė.
Vaistų vartojimo įpročių tyrimą bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko rugpjūčio 23-31 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų iš skirtingų Lietuvos regionų. Respondentų amžius buvo nuo 18 iki 75 metų.
