„Esu susirūpinęs, kad man gali tapti sunku vykdyti valstybės simbolio pareigas visa savo esybe, kaip darydavau iki šiol“, – sakoma monarcho kreipimesi į tautą.
„Būna momentų, kai jaučiu įvairius suvaržymus, tokius kaip mano fizinė būklė“, – skundėsi 82 metų imperatorius.
Akihito kalbėjo aptakiai, bet vyriausybė jo pareiškimą turėtų interpretuoti kaip pageidavimą galiausiai atsisakyti sosto. Valstybės lyderiai galėtų pradėti tam ruoštis, sukurdami būtiną teisinį mechanizmą, kuris dabar neegzistuoja.
Premjeras Shinzo Abe nedelsdamas reagavo į imperatoriaus kalbą ir pareiškė, kad vyriausybė rimtai vertins jo komentarus. „Atsižvelgdami į imperatoriaus pareigas, taip pat į jo amžių ir (darbo) naštą, turėsime ryžtingai spręsti, ką galime padaryti“, – sakė jis.
Pastarąjį mėnesį sklandė įvairių gandų apie imperatoriaus, kai žiniasklaida paskelbė, kad monarchas skundėsi savo padėjėjams, jog dėl senatvės jam tampa vis sunkiau atlikti reprezentacines pareigas ir kad jis norėtų atsisakyti sosto artimiausiu metu.
Pastarasis pasisakymas yra tik antras viešas Akihito kreipimasis į tautą. Pirmasis buvo paskelbtas 2011-ųjų kovą po trigubos katastrofos – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės jėgainės avarijos, kai monarchas mėgino nuraminti Japonijos žmones, šalį ištikus didžiausiai krizei po Antrojo pasaulinio karo.
Viena iš seniausių monarchijų pasaulyje
82 metų Akihitas, kurio sveikata jau daug metų yra pašlijusi, tikriausiai tiesiogiai nepaskelbs savo atsistatydinimo, nes konstitucija draudžia jam daryti politinius pareiškimus.
Kaip skelbia nacionalinis transliuotojas NHK, Japonijoje, kuri tvirtina turinti vieną seniausių monarchijų pasaulyje, paskutinį kartą monarchas iš Chrizantemų sosto pasitraukė 1817 metais - beveik prieš 200 metų.
„Imperatorius išreikš savo jausmus apie savo pareigas būti (valstybės) simboliu“, – rūmų atstovas sakė naujienų agentūrai AFP.
Dabar galiojančiame Japonijos imperatoriaus statusą apibrėžiančiame Imperatoriaus rūmų įstatyme sosto atsisakymo teisinis mechanizmas nėra numatytas, todėl prieš imperatoriaus pasitraukimą reikėtų priimti šio įstatymo pataisą.
Žinia, kad Akihito gali visiškai atsisakyti oficialių pareigų, daugeliui buvo staigmena, kai NHK televizija praeitą mėnesį paskelbė, jog imperatorius ketina tai padaryti artimiausiais metais.
Perduos valdžią kronprincui Naruhito
Pasak žiniasklaidos, Akihito savo artimiausiems padėjėjams esąs išreiškęs ketinimą perduoti sostą vyriausiajam sūnui, kronprincui Naruhito.
Nepaisydamas prostatos vėžio ir širdies problemų jis pastaraisiais metais vis dar dalyvaudavo ceremonijose, priiminėdavo svečius iš užsienio ir lankydavo kitas šalis.
Visgi Akihito yra užsiminęs apie savo senyvą amžių, kalbėdamas apie smulkias klaidas, kurių jis retkarčiais padarydavo per ceremonijas.
Pagal Jungtinių Valstijų po Antrojo pasaulinio karo Japonijai primestą konstituciją Akihito atlieka vien tik „valstybės simbolio“ vaidmenį.
Akihito tėvas imperatorius Hirohito iki pralaimėjimo 1945 metais buvo garbinamas kaip gyvoji dievybė ir buvo Japonijos vyriausiasis vadas, kai šalies pajėgos 4-ame ir 5-ame dešimtmečiais trypė Aziją.
Japonijos monarchiją dauguma visuomenės iki šiol labai gerbia, nors iš Chrizantemų sosto po Antrojo pasaulinio karo buvo atimtas kažkada jį gaubęs paslaptingumas ir pusiau dieviškas statusas.
