15. Andrew Bynumas: iš „Lakers“ į „Sixers“, 2012
Mainuose, kuriuos įvykdė net keturios komandos, A. Bynumas net nebuvo pats pagrindinis veikėjas (juose dar figūravo Dwighto Howardo pavardė). Tuo metu aukštaūgis buvo 24-rių metų ir jau turėjo du čempionų žiedus bei žaidė nuostabiai.
Deja, tačiau tada prasidėjo sunkumai ir A. Bynumas buvo ne kartą operuojamas, jo karjera baigėsi tik įsibėgėjusi, jam dabar vos 28-ri, tačiau žaidėjas jau pakabino sportbačius ant vinies.
14. LaMarcusas Aldridge`as: iš „Blazers“ į „Spurs“, 2015
Tikriausiai daugiausiai dėmesio sulaukęs praėjusios vasaros persikėlimas puikiai atsipirko, kol reikalai nesuprastėjo. L. Aldridge`as sužaidė geriausią komandinį sezoną karjeroje (67 pergalės), rado savo vietą komandoje, kurioje žaidė Timas Duncanas ir Kawhi Leonardas, pateko į simbolinę antrą NBA sezono komandą.
Po metų, San Antonijaus klubas atsidūrė „Warriors“ šešėlyje, Timas Duncanas baigė karjerą. Nuvylė ir antrojo atkrintamųjų varžybų rato pralaimėjimas „Thunder“ ekipai. Tačiau L. Aldridge`as savo komandai duoda daug naudos. Nors T. Duncano ir nebus, dabar į priekį komandą vesti turėtų K. Leonardo ir L. Aldridge`o tandemas.
13. Kevinas Love`as: iš „Timberwolves“ į „Cavaliers“, 2014
K. Love`o persikėlimas gali būti laikomas vienu didžiausių per pastaruosius 15 metų. Jis buvo išmainytas į du pirmuosius šaukimus Andrew Wigginsą ir Anthony Bennettą. 25-rių K. Love`as buvo po sezono, kuriame rinko po 26 taškus ir 13 atkovotų kamuolių per rungtynes ir NBA reitinguose rikiavosi labai aukštai.
Tačiau nuo tada, kai Love`as tapo „Cavaliers“ nariu, visi statistikos rodikliai šovė žemyn, žaidėjas buvo dažnai kritikuojamas dėl prastos gynybos ir turėjo sveiktos problemų. Vis dėlto puolėjas buvo vienas pagrindinių NBA čempionų žaidėjų, o artėjančiame sezone bandys padėti komandai apginti trofėjų.
12. Ray`us Allenas: iš „SuperSonics“ į „Celtics“, 2007
Jaunesnieji fanai prisimena R. Alleną kaip ypač aukštu procentu metantį žaidėją Miami „Heat“ gretose. Tačiau nereikia pamiršti jo sezono prieš 2007-ųjų mainus, kai žaidėjas metė po 26 taškus, atkovojo po 5 kamuolius ir atliko po 4 rezultatyvius kamuolius. Vėliau jis atvedė „Celtics“ klubą į neregėtas aukštumas.
Bostono komandos treneris Danny Ainge`as turėjo galimybę R. Alleną aikštėje turėti su tokiais žaidėjais kaip Paulu Pierce`u ir Kevinu Garnettu. Dar pridėję Rajoną Rondo, „Celtics“ krepšininkai dukart nužygiavo iki NBA finalo prieš 2012-ųjų R. Alleno persikėlimą į Majamį.
11. Chrisas Boshas: iš „Raptors“ į „Heat“, 2010
Toronte pagrindiniu žaidėju buvęs C. Boshas nusprendė būti ne tokiu svarbiu, bet labai stiprioje komandoje, kurioje jau buvo LeBronas Jamesas ir Dwyane`as Wade`as. Ši trijulė tapo labai nemėgstama daugumos krepšinio fanų. C. Bosho statistika, prieš atvykstant į Majamį, buvo monstriška: vid. 24 taškai ir 11 nuimtų kamuolių per rungtynes.
Prieš išvykstant LeBronui, C. Boshas spėjo laimėti du NBA titulus. Nors vėliau susidūrė su problemomis, jo statistika ir pasiekimai, galima sakyti, jau nutiesė kelią į „šlovės muziejų“.
10. Tracy McGrady: iš „Magic“ į „Rockets“, 2004
Šis perėjimas „kas būtų, jeigu būtų“ skalėje rikiuojasi labai aukštai. Kai T. McGrady buvo išsiųstas iš Orlando į Hiustoną, 24-rių žaidėjas ką tik buvo iškovojęs du rezultatyviausio žaidėjo trofėjus ir rinko po 28 taškus per rungtynes.
Deja, po to viskas ritosi žemyn. McGrady dar tris metus buvo Hiustono lyderis, tačiau traumos ir ne visada pavykdavęs prasimušimas į atkrintamąsias nuvijo visas liaupses šalin.
9. Dwightas Howardas: iš „Magic“ į „Lakers“, 2012
Į „Lakers“ D. Howardas atvyko 26-rių, po sezono, kuriame rinko po 25 taškus ir atkovodavo po 15 kamuolių (daugiausiai NBA lygoje), buvo kandidatas gauti MVP trofėjų bei išrinktas tarp geriausiai besiginančių krepšininkų.
Nors visi tikėjosi nesustabdomo Kobe Bryanto ir D. Howardo tandemo, jis niekada nepasiteisino, o aukštaūgis vėliau išvyko į Hiustoną. Los Andžele D. Howardo lygis smuko žemyn ir niekada nebepasiekė tokio, koks buvo prieš tai. Nepavykęs duetas „Lakers“ klubą nuleido į NBA dugną, iš kurio klubas neišsikapanoja iki šiol.
8. Jamesas Hardenas: iš „Thunder“ į „Rockets“, 2012
Oklahomos klubas iškeistė J. Hardeną į Keviną Martiną, Jeremy Lambą ir keletą aukštų naujokų biržos šaukimų, tačiau kažin ar dabar, po ketverių metų, „Thunder“ džiaugiasi savo sprendimu paleisti barzdočių, kuris „Rockets“ klube įrodė, kad gali būti lyderis ir tempė komandą, rinkdamas po daugiau nei 25 taškus per rungtynes.
„Thunder“ fanai dar dabar baksnoja pirštu į J. Hardeno mainus, nes, kai pagalvoji, kokia smogiamoji jėga būtų pastarasis, kartu su Russellu Westbrooku ir Kevinu Durantu, kūnu šiurpuliai nubėga.
7. Chrisas Paulas: iš „Hornets“ į „Clippers“, 2011
NBA komisaras Davidas Sternas, kaip sprendimų priėmėjas lygai priklausiusiai Naujojo Orleano „Hornets“, nepopuliariai pasisakė, kad „krepšinio priežastys“ lėmė jo sutikimą ir trijų komandų mainus. Nors C. Paulas, pagal prognozes, turėjo atsidurti „Lakers“ gretose, jo stotelė buvo kitas Los Andželo klubas.
Kartu su DeAndre Jordanu ir Blake`u Griffinu, C. Paulas prikėlė „Clippers“ į naują lygį ir komanda pasiekė geriausių penkių sezonų seriją klubo istorijoje. Deja, labai toli su šia komanda C. Paulas dar nėra nukeliavęs.
6. Steve`as Nashas: iš „Mavericks“ į „Suns“, 2004
„Mavericks“ savininkas Markas Cubanas aiškiai pasakė, kad gailisi dėl sprendimo išleisti S. Nashą. Tuo metu įžaidėjas buvo 29-rių, užtikrintas, tačiau ne pačiais įspūdingiausiais skaičiais pasižymintis krepšininkas.
Finikse Nashas užkūrė nemenką greito krepšinio variklį ir du kartus iš eilės tapo lygos MVP, tris kartus komandą atvedė į atkrintamąsias. Nors „Mavericks“ išleido S. Nashą, kuris niekad su „Suns“ netapo NBA čempionu, buvęs jo klubas sugebėjo sulipdyti komandą apie Dirką Nowitzkį ir laimėjo čempionų žiedus 2011-siais.
Klausimas lieka vienas: kiek čempionatų S. Nashas ir D. Nowitzkis galėjo laimėti kartu?
5. Shaquille`as O`Nealas: iš „Lakers“ į „Heat“, 2004
Paskutinio sezono „Lakers“ klube metu, S. O`Nealas buvo 30-ties, o už jį Los Andželo klubas gavo Lamarą Odomą, Caroną Butlerį, Brianą Grantą ir keletą šaukimų naujokų biržoje. Šiek tiek anksčiau jis buvo iškovojęs porą finalo MVP apdovanojimų bei per rungtynes rinko po 22 taškus ir 12 kamuolių.
Majamyje, kartu su Dwayne`u Wade`u, jis laimėjo paskutinį, ketvirtąjį, savo NBA titulą. Vėliau milžinas dar pažaidė Finikse, Klivlende ir Bostone.
4. Kevinas Garnettas: iš „Timberwolves“ į „Celtics“, 2007
Persikeldamas į Bostoną, K. Garnettas buvo 30-ties, ir sezone rinko po 22 taškus ir 13 kamuolių. Per 12-ka savo sezonų Minesotoje, aukštaūgis pateko į trečiąją simbolinę NBA komandą, antrąją simbolinę gynybos komandą ir pirmavo lygoje pagal atkovotus kamuolius, tačiau komanda 2005, 2006 ir 2007-siais metais net nepateko į atkrintamąsias.
Po jo išvykimo, pasimatė ir žaidėjo svarba komandai: Minesotos klubas pakeitė šešis trenerius ir net devynerius metus nepateko į atkrintamąsias, o Bostonas, kuriame žaidė KD, per šešerius metus, triskart žaidė konferencijos finale.
3. Kevinas Durantas: iš „Thunder“ į „Warriors“, 2016
Kaip laisvasis agentas Kevinas Durantas šiemet sudrebino rinką persikeldamas į stipriausią reguliariojo sezono komandą „Warriors“. Kartu su S. Curry ir K. Thompsonu, KD sudarys vieną baisiausių trio NBA istorijoje.
Kadangi dauguma „Warriors“ žaidėjų yra jauni, šią komandą, kaip didžiausią favoritę, galima bus minėti dar labai ilgai. Šis K. Duranto persikėlimas sulaukė net NBA vadovo Adamo Silverio kritikos, esą Oklende yra kuriama lygos „superkomanda“, kuri turėtų šluoti nuo kelio varžovus, o tai nėra įdomu ir teisinga kitų klubų atžvilgiu.
2. LeBronas Jamesas: iš „Heat“ į „Cavaliers“, 2014
Tik LeBronas Jamesas gali perspjauti Kevino Duranto perėjimą į „Warriors“. Didžiąją karjeros dalį Klivlende praleidęs „karalius“, po etapo „Heat“ klube, nutarė grįžti namo.
Kai L. Jamesas pradėjo nebe taip draskytis reguliariojo sezono rungtynių metu, tačiau iššaudavo atkrintamosiose, tapdavo geriausiu NBA žaidėju.
Kai karalius išvyko, „Cavaliers“ išgyveno sunkius laikus. Tačiau jam sugrįžus, pakilo į dar neregėtas aukštumas ir 2016-ųjų metų finale iškovojo NBA čempionų žiedus bei pasiekė geriausią komandos rezultatą istorijoje.
1. LeBronas Jamesas: iš „Cavaliers“ į „Heat“, 2010
Pats didžiausias tarpsezonio persikėlimas per 15 metų – LeBrono išvykimas į „Heat“. Ten jis tapo komandos draugais su D. Wade`u ir Ch. Boshu, suformuodami „didįjį trejetą“.
Rezultatai buvo pritrenkiantys: Majamio klubas keturis kartus iš eilės iškopė į finalą, kurį laimėjo dukart, o LeBronas iškovojo 2 MVP titulus.
Nors „Heat“ niekada netapo tuo, ką NBA vadiname „dinastija“, Jamesas į Majamį atvežė tokią šventę, kokios šis miestas matęs dar nebuvo ir kažin ar kada nors pamatys. Vis dėlto namų ilgesys ir juntama skola Klivlendui pašaukė karalių namo.
