REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
23
Thomas Tumosa

Thomas Tumosa (18 m.) – vienas energingiausių ir plepiausių „X Faktoriaus“ dalyvių. Atlikėją pakalbinome dar prieš šiam sužinant apie dalyvavimą tolimesniuose projekto etapuose. Vaikinas manė, kad pasirodymas jam nepavyko. „Čia tai gyvačiokas“ – entuziastingai nusiteikęs, tačiau šiek tiek sunerimęs prodiuserių parinktą dainą apibūdino Thomas.

23

Thomas Tumosa (18 m.) – vienas energingiausių ir plepiausių „X Faktoriaus“ dalyvių. Atlikėją pakalbinome dar prieš šiam sužinant apie dalyvavimą tolimesniuose projekto etapuose. Vaikinas manė, kad pasirodymas jam nepavyko. „Čia tai gyvačiokas“ – entuziastingai nusiteikęs, tačiau šiek tiek sunerimęs prodiuserių parinktą dainą apibūdino Thomas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vaikinas neslepia, kad vienas mėgstamiausių jo užsiėmimų – bendrauti. „Galime kalbėti nors ir valandą“, – bent trumpam nuo minčių pabėgti užsigeidė rezultatų laukimo išalintas tv3.lt užkalbintas šou dalyvis.

- Jau spėjai pajusti šlovę?

- Šiandien (aut. past. sekmadienį) prieš lipdamas į sceną Monikos paprašiau pasaugoti telefoną. Nulipus, ji man jį gražina, sako – „Tomai, labai vibruoja“.

- Ar siekdamas žvaigždės statuso „dirbi“ su „Facebook“ ir „Instagram“? Reguliariai pildai nuotraukomis ir citatomis?

- Kasdien sau sakau – „Viskas, vakar neįkėliau nuotraukų, šiandien jau tikrai reikia. Ai, įkelsiu vakare“. Ir taip visą savaitę. Ne, man tai visai nepatinka. „Facebook“ matydamas tuntais asmenukių besidalinančias žvaigždes imuosi už galvos – juk ir taip žinome, kaip jie atrodo. Tačiau aš puikiai suprantu, kad ne dėl grožio taip dažnai fotografuojamasi. Baiminamasi, kad pamirš.

- Paulo Coelho citatomis nesidalini?

- Ne. Aš galvoju, kad jei patiksiu ant scenos – tuomet ir sulauksiu kažkokio dėmesio, žinučių ir t.t. Žinoma, jei po pasirodymo „X Faktoriuje“ keliu nuotrauką į internetą, nekomentuoju paprastai – „Ačiū jums labai, jūs patys nuostabiausi“. Rašau, pavyzdžiui – „Tiems, kuriems patinka kaip aš rėkauju, pastoviai būnu apsirengęs juodai ir kad man po kojomis rūksta dūmai – balsuokite“.

- Tik taip vertini savo pasirodymą?

- Nežinau, aš tiesiog visada talpinu tokius „postus“. Ir, man atrodo, kad visiems patinka. Tai – nuoširdu. Noriu parodyti, kad esu paprastas ir galiu tapti net draugu. Aš labai džiaugiuosi, kai merginos mane pagiria, tačiau kai pagiria vaikinai – jaučiuosi pakylėtas. Savo pasirodymus įsivaizduoju maždaug taip, jog tiesiog atsistojęs kažką verkiu. Ir, jei būčiau žiūrovo vietoje, galvočiau – „O, Dieve, dar vienas verksnys“. Todėl galvoju, kad jei mano pasirodymas įtiko net vaikinams, tai reiškia, kad padariau kažką stebuklingo.

- Labai daug ir greitai šneki. Ar lengvai pavyksta suvilioti merginą? Tau dar neklijuoja lovelaso etiketės?

- Ne, aš labai paprastas. Nemėgstu įprastų „kabinimo“ būdų rožytėmis, gėlytėmis ir saldžialiežuvavimų. Tikrai nesu kažkoks širdžių daužytojas. Esu plepus, draugiškas. Jei kažkas liūdi – prieinu pasikalbėti, jei džiaugiasi – irgi. Esu plepus ir draugiškas.

- Kaip manai, svarbiau turėti vieną geriausią bičiulį ar būrį draugų?

- Kai turi vieną geriausią draugą yra... faina, bet yra ir daug apribojimų. Jei turi daug pažįstamų – irgi neįdomu. Man patinka turėti būrį gerų draugų, kuriems visada galiu paskambinti ir rasti bendrą kalbą. Smagu susitikti kad ir po metų, pasikalbėti apie viską. Skirtingi žmonės – skirtingos temos. Aišku, aš turiu keletą itin artimų draugų, bendraujame, viskas gerai.

- O ką tu mėgsti veikti?

- Man patinka veikti kažką ekspromtu. Paskambinu, sakau – susitinkam. Esmė būna ne kažką veikti, o pasikalbėti. Paskui jau galima kažką ir paveikti. Kalbėjimas man labai svarbu. Galiu kalbėt ir kalbėt.

- Kalbi greitai, o dainų tekstus irgi greitai išmoksti?

- Oi, „Take me to church“ buvo gyvačiokas. Pavyzdžiui, kūrinyje dainuojama taip: „Mačočofa no afsos“. Sukau galvą, ką galėtų reikšti „Mačočafa“. Tik paskaitęs dainos žodžius supratau tikrąją mintį, ten rašoma: „My church offers no absolutes“. Pasirodo, kad šios dainos tekstas iš tiesų angliškas. O jeigu kalbėtume apie dainą „Marry Christmas Everyone“ – nėra ką mokytis, paprasta. Šiaip ir eilėraščius ir dainų tekstus gana greitai išmokstu.

- Ne kiekvienam žmogui sekasi greitai suformuluoti raiškų sakinį. O tu kalbi daug ir greitai. Kaip tau tai pavyksta? Skaitai daug knygų, daug kuo domiesi, bendrauji su įvairiais žmonėmis?

- Man nuo vaikystės buvo svarbūs šie dalykai – noriu būti išklausytas ir nenusibosti. Jei greitai kalbu – greitai atiduodu informaciją. Man nemalonu, kuomet bekalbant žmogus „išeina iš pokalbio“, užsimąsto apie kažką kitą. Kai aš duodu „bombą“ vieną po kitos, pašnekovai priversti į mane žiūrėti ir klausyti, kad suprastų.

- Sakai, kad visuomet reikia tavęs klausyti, žiūrėti. Nesulauki iš draugų komentarų, jog tai vargina?

- Ne, ne, ne. Aš ir pats visiems leidžiu pasisakyti. Su bičiuliais visuomet labai gražiai keičiamės žodžiais, aš labai puikiai moku išklausyti. Manau, kad puikiai moku bendrauti. Visuomet pakomentuoju draugų pasisakymus, pridedu savų minčių. Moku ir klausyti ir kalbėti.

- Lipdamas ant scenos nebijai, kad būsi pakalbintas teisėjų?

- Aš visada labai noriu, kad manęs ko nors paklaustų. Reportažai, interviu – man tai patinka. Būna, pasikalbu ir analizuoju – „O, čia gerai pakalbėjau, didžiuojuosi savimi“ arba „Negerai, kažką reikia tobulinti“.

- O tau būna liūdnų dienų?

- Aišku, kad būna. Gal ir atrodau visada linksmas. Pavyzdžiui, man labai patinka matematika. Aš be galo mėgstu mokytis, man įdomu. Tačiau būna, kad net, atrodo, viską išmokęs, kontrolinio klausimų lape pastebiu visiškai naujus dalykus. Nusiviliu. Penketas manęs netenkina. Tuomet tikrai labai susinervinu. Bent dvidešimt minučių kremtuosi ir pykstu ant savęs – „Kodėl negalėjau pasimokyti?“. Emocijoms nurimus, įvertinu situaciją, apsvarstau, ar verta liūdėti, ar galiu nebeliūdėti. Darau viską, kad nebeliūdėčiau.

- Esi imlus mokslams?

- Aš visuomet stengiuosi pasiekti maksimumo. Kad ir dabar – man davė iš tiesų sunkią užduotį. Galėjau sakyti, kad man per sunku ir aš nesusidorosiu. Tačiau paėmiau viską į savo rankas ir stengiausi kaip išmanydamas. Deja, manau, kad man nepavyko.

- Kas nepavyko?

- Na, aš patenkintas tuo, kaip atrodžiau scenoje. Tačiau dainuodamas jaučiau, kad kol stebiu kitus dalykus iš galvos „dingsta“ natos. Koncentravausi į patį pasirodymą, o ne į dainavimo techniką. Labai sunku buvo suderinti. Manau, jei ir toliau dalyvausiu projekte, pereisiu šiuos sunkumus.

- Dainuoti ir surengti pasirodymą gyvai – nelengva. Visai kas kita yra dainas įrašinėti studijoje. Ar jau yra tekę tai išmėginti?

- Po dalyvavimo „Chorų karuose“ teko šiek tiek padirbėti ir studijoje. Oi, kaip gera. Ypač, kai padainuoji gerai iš pirmo karto ir gauni pagyrimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų