REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„2012-sius metus aš vadinčiau aukštųjų technologijų proveržio metais Lietuvoje“, – paklaustas, kaip apibūdintų besibaigiančius metus, sakė lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje ir ilgametis VU Lazerinių tyrimų centro vadovas, šių metų metų Baltijos Asamblėjos mokslo premijos laureatas profesorius Algis Petras Piskarskas.

„2012-sius metus aš vadinčiau aukštųjų technologijų proveržio metais Lietuvoje“, – paklaustas, kaip apibūdintų besibaigiančius metus, sakė lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje ir ilgametis VU Lazerinių tyrimų centro vadovas, šių metų metų Baltijos Asamblėjos mokslo premijos laureatas profesorius Algis Petras Piskarskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2012-ieji – aukštųjų technologijų proveržio metai

„Biotechnologijų, lazerinių technologijų srityje mūsų mokslininkai ir pramonė pasiekė įspūdingų rezultatų. Tai gerai, nes aukštosios technologijos – vienas iš pagrindinių faktorių, reikalingų kuriant gerovės valstybę. Nėra nė vienos išsivysčiusios valstybės, kuri neturėtų gerai išvystytos aukštųjų technologijų pramonės ir technologijų mokslo“, – džiaugėsi mokslininkas.

REKLAMA

„Šiuo metu Lietuvoje yra 20 lazerinių technologijų įmonių, iš kurių net 5 naujos, o bendra jų apyvarta šiais metais pasiekė 200 mln. litų. Iš naujųjų išskirčiau vieną atvejį . Kol mes sielvartaujame, jog Lietuva išsivaikšto, baigę užsienyje mokslus iš Vokietijos grįžo trys broliai fizikai Augustinas, Kistijonas ir Dominykas Vizbarai, ir įkūrė modernią mokslinę gamybinę laboratoriją – lazerinių technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“. Jie imasi rizikingų, tačiau perspektyvių projektų ir serijiniu būdu gamins labai konkurencingus mikrolazerius. Jiems suteikta investicija apie 14 mln. litų iš Rizikos kapitalo fondo“, – pasakojo A. P. Piskarskas.

REKLAMA
REKLAMA

Lazerių fizikos pradininko Lietuvoje teigimu, konkuruoti pasaulinėje rinkoje turint gerą idėją ir gaminant konkurencingus nišinius produktus yra gerokai paprasčiau, negu konkuruoti su tradiciniais, pavyzdžiui, žemės ūkio ar maisto produktais.

„Aukštųjų technologijų pramonėje yra tam tikrų nišų, ir inovacija, kuri tampa originaliu produktu, iš karto susiranda rinką. Kuriant mokslo instrumentus, saulės elementus – vadinamąsias švariąsias energetikos technologijas, atsinaujinančių energetikos technologijų srityje tų nišų yra labai daug. Pavyzdžiui, Visorių mokslo ir technologijų parke statoma didžiulė saulės elementų įmonė, į kurią investuojama kelios dešimtys milijonų litų, pasiūlys šimtus naujų darbo vietų, o jų produkcija, pagrįsta inovacijomis, taip pat sugebės sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – sakė A. P. Piskarskas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baltijos Asamblėjos mokslo premija – viso kolektyvo laimėjimas

Mokslininkas prisipažino, kad 2012-ieji įsimintini buvo ir jam pačiam. „Nuo rugsėjo 1-osios vadovavimą Lazerinių tyrimų centrui perleidau savo buvusiems mokiniams, o universitetas man suteikė profesoriaus emerito vardą, toliau dirbu ir mokslinį, ir pedagoginį darbą“, – sakė A. P. Piskarskas.

„Gal nebus labai kuklu, tačiau pasigirsiu: VU Lazerinių tyrimų centro ir Kvantinės elektronikos katedros, kuriai aš vadovavau daugiau nei keturis dešimtmečius, darbai kuriant naujo tipo lazerius, mokslinius lazerinius instrumentus, atliekant įvairius tyrimus kartu su biochemikais, medikais ir kitais specialistais, buvo įvertinti Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Šią premiją vertinu kaip viso kolektyvo darbo įvertinimą“, – pridūrė jis.

REKLAMA

Pasaulis platus, bet kurkime Lietuvoje

Paklaustas, kas jam kelia nerimą, ko linkėtų ir nelinkėtų Lietuvos žmonėms ateityje, garsus mokslininkas ragino jaunimą ne sprukti iš Lietuvos, o kibti į mokslus.

„Apgailestauju, kad daug Lietuvos žmonių nelabai patenkinti ekonomine situacija šalyje ir mes netenkame daug jaunų ir vyresnių nagingų, protingų, šviesių protų, kurie išteka į užsienius. Todėl linkėčiau daugiau optimizmo, tikėjimo, kad galima ir Lietuvoje padaryti labai daug.

Jaunimą kviesčiau kibti į fizinius ir technologinius mokslus, nes jiems priklauso ateitis ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Aukštosios technologijos – ir lazerinės, ir biotechnologijos – Lietuvoje sėkmingai plėtojamos, todėl kviesčiau nesidairyti į svečias šalis, nes svetur nieko ypatingo, ko nebūtų galima rasti Lietuvoje, nėra. Visur reikia sūraus prakaito, gerų idėjų, šviesių galvų, nagingų rankų ir sunkaus triūso, o daug pasiekti galima ir dirbant Lietuvoje. Kol jaunas, visas pasaulis platus ir atviras, tačiau subrendęs imi suprasti, kad reikia būti ten, kur yra tavo šaknys, šeima, tėvynė“, – ragina lazerių fizikos pradininkas Lietuvoje A. P. Piskarskas.  

2012 metų Baltijos Asamblėjos mokslo premija Lietuvos fizikui akademikui prof. habil. dr. Algiui Petrui Piskarskui skirta už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų