Vėliava (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

Vėliava (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

Daugiau nei prieš dvi dešimtis metų, atkuriant Lietuvos valstybingumą, daugelis žmonių patikėjo iliuzija – naujos, demokratinės politinės realybės sukūrimu. Kadangi tuometinė situacija netenkino, reikėjo naujo, motyvuojančio, įkvepiančio šaltinio, kuris paskatintų į ateitį pažvelgti kitaip. Būtent Nepriklausomybės vizija ir buvo veiksmą, pasiryžimą, norą skatinantis veiksnys, kuris vedė į esminius pokyčius.

Tuo metu žmonės entuziastingai piešė vaizduotės paveikslus, kuriuose bandė į visumą sujungti demokratijos, lygybės, vienybės idėjas ir sukurti (bent jau pradžiai) idėjinį numatomos valstybės konstruktą. Juk reikėjo sukurti visiškai naują politinę realybę, apibrėžtą tokiomis abstrakčiomis kategorijomis kaip laisvė, nepriklausomybė, teisingumas. Ir nors dauguma neturėjo realaus supratimo ir patyrimo, kas yra demokratija ar tautos suverenitetas, prie bendro tikslo buvo eita ryžtingai, su aiškiu apsisprendimu. Turbūt visi tikėjo, kad savotiškas demokratiškumo pamokas išmoks vėliau.

REKLAMA

Tiesa, galime pastebėti, kad net bėgant metams į daugelį klausimų, kuriuos iškelia demokratija, taip ir nerandama aiškaus atsakymo, nesusiformuoja aiškios apibrėžtys, kas yra teisingumas, laisvė, gerovė ir pan. Šios sąvokos, regis, atveria klaidžią nežinią, miglotus įsivaizdavimus, ribotas asmenines patirtis ar duoda užuominas į teorinius (ir dažnai prieštaringus)  filosofų svarstymus. Tačiau, nepaisant to, mes nuolat naudojamės tomis demokratiją apibrėžiančiomis kategorijomis (laisvė, lygybė, teisingumas ir t.t.). Net neabejoju, kad daugelis mūsų šias kategorijas taip pat  apibūdintume skirtingai, tačiau iš esmės mes joms jau suteikėme savą prasmę – jų pagrindu sukūrėme nepriklausomą valstybę.

Sunku pasakyti, ar daug išmokta per nepriklausomybės metus, ar į daug klausimų atsakyta. Vis dėlto manau, kad demokratija kaip buvo vizija, siekiamybė, taip ir liko nuolatiniu mūsų tikslu. Kodėl? Nes visos demokratijos skelbiamos vertybės nuolat ieško atramos idealuose, o tam būtinas nuolatinis progresas, tobulėjimas, dvasinis augimas. Juk nei teisingumas,  nei laisvė negalimi be aukštos moralės, sąžiningumo, pasitikėjimo.

Ir kaip demokratija reikalavo iš mūsų tikėjimo prieš daugiau nei dvidešimtmetį, iki Nepriklausomybės atkūrimo, taip reikalauja jo ir dabar, nes demokratija iš esmės remiasi daugybe nepamatuojamų kategorijų, kurios gyvuoja ir vertybėmis tampa tik todėl, kad mes jomis tikime.

REKLAMA

Politiniai principai, tokie kaip laisvė, teisingumas, aukšta moralė, lygybė neturi aiškios apibrėžties, tačiau jie gali įkvėpti mus veikti ir realizuotis būtent per mūsų iniciatyvas. Juk Nepriklausoma Lietuva taip pat pirmiausiai iškilo kaip vizija, turinti stiprų emocinį poveikį, pakylėjanti dvasiškai, įprasminanti ateitį, tačiau tuo pat metu ji skatino ryžtingai veikti, kurtis, burtis.

Net dabar atrodo mistiška ir neįtikėtina, jog kažkada žmonės turėjo tik sunkiai apibrėžiamą demokratinės valstybės svajonę, miglotą daugybės vaizduočių kratinį, kuris galiausiai triumfavo iškildamas kaip viena politinė realybė.

O kas vyksta dabar? Man atrodo, veiksmas atvirkštinis : anuomet idealai kūrė realybę, o dabar realybė griauna idealus. Antai į demokratinės šalies valdymo areną įsiveržia abejotinos reputacijos, žemos moralės politikai, kuriems iš paskos velkasi neaiškių nuodėmių ir paslapčių šleifas.

Negana to, sąvokas „teisingumas, lygybė, gerovė“ kone kiekvienas politikas užpildo „savu“, dažniausiai jam patogiu turiniu arba naudoja tik kaip lozungus. Senų pažadų ir senų valdžiažmogių politika jau seniai nebesiūlo mums atramos idealuose ir nebeskatina tikėjimo, neįkvepia naujoms svajonėms, neatveria ateities horizontų.

Todėl galiausiai mes imame nebetikėti demokratinėmis vertybėmis, nes matome jas iškreiptas, destruktyviai sugriautas, demonizuotas, vartojamas savitiksliai, dažnai net melo kontekstuose. O juk praradę tikėjimą, nebematydami vertybiškumo politikoje mes nebegalime generuoti bendro gyvenimo, ateities vizijų. Politika nuvylė žmones tiek kartų, kad jie liovėsi tikėti, svajoti, įsivaizduoti, siekti. Demokratija ir jos vertybės tapo tik fragmentais be turinio, nes, galiausiai, kas dabar suteikia tam prasmę?

REKLAMA

Kaip jau minėjau, demokratija reikalauja tikėjimo, nes ji remiasi daugybe nepamatuojamų kategorijų, todėl tikėjimo ir pasitikėjimo silpimas yra pagrindinė grėsmė demokratijai, o drauge ir mūsų valstybei. Tokios vertybės kaip laisvė, teisingumas, gėris, lygybė neturi aiškaus pavidalo, jos nėra „įdaiktintos“. Todėl  visos šios vertybės remiasi vien mūsų tikėjimu.

Taigi ir dabar, ir dar daugiau nei prieš du dešimtmečius, politinei tikrovei kurti reikia vaizduotės objektų, svajonių sąrangos. Demokratija gyva tiek, kiek mes ją kuriame ir palaikome. Kol nepavargsime svajoti apie idealus, tol tiesime tiltus į ateitį  ir svajones versime politine realybe (o tokiu būdu buvo sukurta ir Nepriklausoma Lietuva), tol gyvuosime. Ir todėl turime ieškoti įkvepiančios politikos, pozityvių poslinkių, skatinti  moralinį augimą. O visi politikai, kuriems žmogus – ne vertybė, tegu žino - demokratijos naikinimas prasideda nuo vienos sugriautos svajonės.

G. Pugačiauskaitė

april
2012-11-18 12:45:36
Visai gerai parašyta, yra ka paskaityt
Atsakyti
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
Konkreciai-demokratija 2012-11-25 22:00:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
yra rinkimu teise.Ka Tauta pasirenka,tuom ir gyvena porinkiminiu laikotarpiu.Tai ir yra demokratija-ne daugiau.Vertybes yra viesu rysiu kontoru komercinis produktas:)Todel i jas neverta kreipti demnesio,jei nenorite nukenteti finansiskai:))))   ATSAKYTI
pagalvokit,runkeliai 2012-11-25 21:57:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Demokratin4s vertyb4s nieko neie6ko-Demoratija tiesiog skelbia ir įtvirtina vertybes nuo to momento,kai ji (demokratija) tampa realybe:)Demokratija nieko nelaukia -ji TEIGIA.Ką išdsirinkote-tą ir turite.Kaip pasinaudojote laisva rinka-tą ir turite,o gilieji povandeniniai saltiniai deokratijos be jokių kompromisų gyvybės tėkmę nukreipia į laisvą konkurenciją-ne valstybinį užsakomą ,perkamą ir pan.-kapitalizmą:))))   ATSAKYTI
vovovo:) 2012-11-25 21:53:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Absoliučiai debiliškas teiginys:
". Vis dėlto manau, kad demokratija kaip buvo vizija, siekiamybė, taip ir liko nuolatiniu mūsų tikslu. Kodėl? Nes visos demokratijos skelbiamos vertybės nuolat ieško atramos idealuose, o tam būtinas nuolatinis progresas, tobulėjimas, dvasinis augimas. Juk nei teisingumas, nei laisvė negalimi be aukštos moralės, sąžiningumo, pasitikėjimo."   ATSAKYTI
kol 2012-11-18 16:44:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tekstas ilgokas, bet skaityt galima   ATSAKYTI
april 2012-11-18 12:45:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visai gerai parašyta, yra ka paskaityt   ATSAKYTI
REKLAMA

Top Video

Prezidento rinkimai artyn, tačiau ir populiariausi politikai vis slapukauja
DABAR RODOMA
Prezidento rinkimai artyn, tačiau ir populiariausi politikai vis slapukauja
DABAR RODOMA
Keturmečio Matuko nužudymu įtariama vaiko motina ir Gediminas Kontenis nenustoja teismuose rengę cirkų
DABAR RODOMA
Sostinės pareigūnai nusprendė pamokyti rūkalius
DABAR RODOMA
Vilniaus barzdaskučių reklama sužavėjo pasaulį: feisbuke peržiūrėtas 6 milijonus kartų
DABAR RODOMA
Prilygsta stebuklui: Vilniaus ugniagesiai išgelbėjo krentančią moterį
DABAR RODOMA
Pareigūnai gaudo pažeidėjus, tačiau pamokos – trumpalaikės
DABAR RODOMA
Gedimino pilyje patyrė siaubą: buvo baisu, kad neišsitrauktų bombos
DABAR RODOMA
Išvydusi vaizdą kapinėse panevėžietė griebėsi už galvos
DABAR RODOMA
Šio rudens stiliaus naujovės, kurias turi įsidemėti visos moterys
DABAR RODOMA
Lietuvos sinoptikai skelbia, kad iškris pirmosios snaigės

Televizija

Į viršų