Dar nespėję tapti visateisiais Europos Sąjungos nariais, lietuviai joje jau garsėja kaip vieni geriausių pinigų klastotojų, ypač kokybiškai padirbinėjantys vieningą sąjungos valiutą - eurus.
Prieš porą metų ES teisėsaugos pareigūnai tvirtino, esą 90-95 procentai asmenų, Europos šalyse sulaikomų mėginančių realizuoti netikrą valiutą, turi Lietuvos pilietybę. Pakankamai iškalbingas yra faktas, kad pirmieji eurų klastotojai iš Lietuvos buvo sulaikyti praėjus vos trims dienoms nuo šios valiutos įvedimo.
Lietuvių, kaip pinigų padirbinėtojų, įvaizdį stiprina ir tai, kad pastaruoju metu dažnėja atvejų, kai pinigus padirbinėja net moksleiviai.
Tačiau jų neteisėta veikla pareigūnams kol kas labiau primena kvailus žaidimus nei kriminalinius nusikaltimus.
Iš 7 bylų - 2 nepilnamečių
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo Tomo Lembučio duomenimis, praėjusiais metais buvo ištirtos septynios baudžiamosios bylos dėl pinigų padirbinėjimo ir realizavimo. Dviejose iš jų buvo kaltinami nepilnamečiai.
Vis dėlto tiek policijos pareigūnai, tiek vizualinių menų, dizaino specialistai abejoja, kad nepilnamečiai sugebėtų meistriškai klastoti pinigus.
Policijos pareigūnai sakė, kad dažniausiai nepilnamečiai netikrus pinigus daro iš smalsumo ir pačiu paprasčiausiu būdu - spausdina juos spalvotu spausdintuvu. Tad liečiant tokius pinigus arba žiūrint į juos plika akimi iškart matyti, kad jie netikri.
Dažnai pasitaiko, kai netikrų pinigų nepilnamečiams įbruka vyresni draugai ir paprašo realizuoti. Vienas iš tokių atvejų buvo užfiksuotas ir praėjusiais metais - dešimties metų berniukas bandė mokykloje nusipirkti bandelių mokėdamas netikru 10 Lt banknotu. Jį sulaikius paaiškėjo, kad du tokius banknotus jam davė dvylikametis draugas, kuris esą pinigus buvo gavęs iš kito vaiko kieme.
"Pakišo" nuomininką
Kitas pernai į policijos akiratį pakliuvęs nepilnametis sugalvojo gudresnį būdą, kaip realizuoti iš pažįstamo gautus netikrus 20 Lt banknotus. Kartu su mama gyvenantis septyniolikmetis paėmė iš jų bute gyvenančio nuomininko piniginės tikras dvidešimtines ir jas pakeitė falsifikatais. Pastarasis nieko neįtardamas bandė padirbtus pinigus išleisti parduotuvėje ir buvo sulaikytas.
"Dažniausiai tokiais atvejais siūlo galą rasti sunku. Vaikai neišduoda, iš kur iš tikrųjų jie gavo tuos pinigus, sako radę arba gavę iš nepažįstamo žmogaus", - sakė pareigūnas.
T. Lembutis priminė, kad nusikaltimą įvykdžius nepilnamečiams, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Tačiau už vaiko nepriežiūrą administracine bauda gali būti nubausti jų tėvai.
Pakeitė "Monopolio" pinigais
Klaipėdos rajono policijos komisariate ekonominius nusikaltimus tiriantys pareigūnai teigė, kad pinigų klastojimo atvejai rajone pasitaiko gana retai. Per pastaruosius 5 metus buvo užfiksuoti tik pavieniai pinigų realizavimo atvejai.
Ekonominių nusikaltimų tyrimų grupės vyr. tyrėjas Roaldas Žiūra pasakojo, kad rajone dažnai pasitaiko kuriozinių netikrų pinigų platinimo atvejų.
Pareigūnas pasakojo istoriją, kai anūkėlis močiutės 300 dolerių santaupas pakeitė doleriais iš žaidimo "Monopolis", o ši nuėjusi į banką bandė juos pasikeisti. Kai policija išsiaiškino, kas šitaip su senole "pajuokavo", ji nenorėjo, kad būtų keliama baudžiamoji byla ir sakė pati su anūku išsiaiškinsianti.
Padėjo išaiškinti "tašką"
"Dar prisimenu anekdotinę situaciją, kai netikrų pinigų platintojai padėjo mums išaiškinti naminukės "tašką". Į policiją kreipėsi moteris ir tikino, kad jai buvo įkišti netikri doleriai. Kai pradėjome aiškintis, už ką ji juos gavo, išsidavė, kad pardavinėja naminukę", - juokėsi R. Žiūra.
Pareigūnas sakė per ilgą darbo praktiką matęs visaip padirbtų pinigų, tačiau labiausiai jį nustebino vienos barmenės atnešta 5 dolerių kupiūra - viskas būtų gerai, tik ant skaičiaus 5 - užklijuotas nuo 50 dolerių atšviestas skaičius.
"Jei žmogus nežino, kas turi būti pavaizduota ant 50 dolerių, gali jį šitaip ir apgauti. Barmenė sakė dar ir grąžą atidavusi kaip iš 50 dolerių", - sakė R. Žiūra.
Skendo netikrose "vagnorkėse"
Daugiausiai padirbtų pinigų, anot R. Žiūros, Klaipėdos rajone buvo tais laikais, kai Lietuvos valiuta buvo "vagnorkėmis" vadinti talonai. Tuomet pareigūnai netikrus pinigus skaičiuodavo maišais.
R. Žiūra prisiminė, kad tuomet jam pačiam su netikrais pinigais teko "supakuoti" ir savo mažesnįjį brolį, kuris, beje, dabar pats dirba Kriminalinėje policijoje.
"Juokaujant galima sakyti - nepabuvęs kareivėliu... O jei rimtai, tuomet visai nebuvo linksma. Brolis dar buvo moksleivis. Jis kartu su dviem pusbroliais po Gargždų tiltu rado neaišku kieno paslėptas netikras "vagnorkes" ir, aišku, pasidalijo. Paskui bandė jas išleisti ir buvo supakuoti. Teko man pačiam brolį tardyti", - senus įvykius prisiminė R. Žiūra.
Pasak pareigūno, pernai Klaipėdos rajone dėl netikrų pinigų realizavimo buvo iškeltos 5 baudžiamosios bylos, 2 iš jų išaiškintos. 2002 metais iškelta tiek pat bylų, išaiškinta - 3, 2001-aisiais - iš 8 bylų išaiškintos 5.
Stengiasi falsifikatą "iškišti"
Klaipėdos mieste iš viso praėjusiais metais buvo užfiksuota per 150 netikrų pinigų platinimo atvejų, visoje Lietuvoje - 894, iš jų ištirta 50. Netikrų pinigų pagaminimo, laikymo ir realizavimo atvejai Lietuvoje sudaro per 1,6 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
"Šias bylas nėra lengva tirti, nes dažnai sunku atsekti pirminį netikrų pinigų platinimo šaltinį. Žmogus, gavęs netikrą pinigą, užuot pranešęs policijai, dažniausiai stengiasi jį kam nors "iškišti". Taip tas pinigas ir keliauja iš rankų į rankas", - pasakojo T. Lembutis.
Dažniausiai netikrus pinigus stengiamasi realizuoti turguose, nedidelėse krautuvėlėse, kur nėra pinigų tikrinimo aparato. Pasak T. Lembučio, daug tokių pinigų patenka į bankus. Dažniausiai ten pinigai patenka iš įmonių, kurios, atlikdamos inkasacijas, neatidžiai patikrina pinigus.
Padirbinėja ir monetas
Pasak Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos Gertrūdos Šumskienės, dažniausiai pasitaiko netikrų 20 ir 10 litų banknotų, kurie dažniausiai padirbinėjami paprasčiausiu spalvoto kopijavimo būdu rašaliniu spausdintuvu.
Pareigūnės teigimu, dažniausiai smulkių kupiūrų falsifikatai būna ypač prastos kokybės, padaryti nemokšiškai.
"Vieną kartą spindinti juostelė buvo padaryta iš blizgančio saldainio popierėlio", - juokėsi tyrėja.
Neretai pasitaiko ir metalinių 1 lito monetų falsifikatų. Pasak pareigūnų, labai dažnai padirbinėjamos 100 JAV dolerių kupiūros. Eurai Lietuvoje falsifikuojami rečiau. Tiesa, jų falsifikatai būna ypač geros kokybės. Dažniausiai pasitaiko netikrų 100 ir 50 eurų kupiūrų.
Lietuviai baugina ES
Europos kovos su nusikalstamumu tarnyba Europolas praėjusią savaitę paskelbė padėjęs nutraukti 20 slaptų spaustuvių, kurios klastojo eurus, darbą. Europolas taip pat padėjo uždaryti Europos Sąjungoje (ES) veikusias nelegalias monetų kalyklas.
Tarnyba pridūrė sėkmingai pateikusi informacijos kelioms ES nepriklausančioms valstybėms. "Tai susiję su neteisėtų spaustuvių, kurios gamina aukštos kokybės klastotus pinigus platinimui Europoje iš tokių šalių kaip Lietuva, Lenkija, Serbija ir Bulgarija, identifikavimu", - sakoma Europolo pranešime.
Be kita ko, Europolo pareigūnai jau senokai įtarinėjo, kad Europos Sąjungoje platinami netikri eurai padirbinėjami ir Lietuvoje. Sausio 19 d. šiuos įtarimus patvirtino kriminalinės policijos biuro pareigūnai, prie Vilniaus oro uosto sulaikę 4 asmenis, bandančius parduoti net 50 tūkst. falsifikuotų eurų.
Prieš dvejus metus, 2002 vasarį, vos tik buvo pasirodę eurai, Europolo pareigūnai ėmė teigti, kad net 90-95 proc. asmenų, Europos šalyse sulaikomų mėginančių realizuoti netikrą valiutą, turi Lietuvos pilietybę.
Tokiam teiginiui buvo pagrindas, nes pirmieji eurų klastotojai, sulaikyti vos po trijų dienų nuo jo įvedimo, buvo kilę iš Marijampolės ir Šilutės rajonų. Vėliau, vasario 22-ąją, Šiaurės Vakarų Vokietijoje policija suėmė lietuvį, bandantį iškeisti didelę sumą suklastotų JAV dolerių į eurus. Vėliau pasipylė pranešimai apie itin geros kokybės suklastotus eurus platinančius lietuvius, todėl kai kurių Europos šalių policijos nuovadose net atsirado specialios grupės, kurios užsiėmė tik lietuvių padarytais nusikaltimais.
Pernai kovą Paryžiuje sulaikyti trys lietuviai, turėję 80 netikrų banknotų po 100 eurų. Praėjusį lapkritį Suomijos policija buvo sulaikiusi tris Lietuvos piliečius, įtariamus atsiskaitinėjant padirbtais eurais. Jie turėjo keletą 20 ir 100 eurų banknotų.
Geram falsifikatui reikia spaustuvės
Klaipėdos dizaino centro vadovas Alvydas Klimas svarstė, kad naudojantis šiandieninėmis technologijomis, turint atitinkamų sugebėjimų ir talento, įmanoma nepriekaištingai sufalsifikuoti daugelį piniguose naudojamų skiriamųjų ženklų, įmanoma išgauti specialią popieriaus faktūrą, įmontuoti skiriamąją juostelę, net padaryti vandens ženklus.
Vis dėlto, A. Klimo svarstymu, pinigų padirbinėtojai nežino visų slapčiausių ženklų, kurie yra slepiami kaip valstybės paslaptis.
"Nekalbu apie tuos "šposus", kai vaikai pinigus daugina spalvotu spausdintuvu ant languoto sąsiuvinio lapo. Greičiausiai profesionalūs šios srities nusikaltėliai turi įsirengę pogrindines spaustuves, nes nemanau, kad gerą falsifikatą galima padaryti namų sąlygomis. Juos galima vadinti aukštosios klasės nusikaltėliais, nes jų profesionalumu neverta abejoti. Ir jei kam nors pavyktų pakeisti jų įsitikinimus, valstybei iš to būtų daug naudos", - svarstė A. Klimas.
Dizaineris tikino niekada pats nebandęs daryti pinigų, išskyrus įmonės dešimtmečiui sukurtą 10 bakdcų kupiūrą, kuri kaip naujametis atvirukas buvo siuntinėjamas įmonės draugams.
Bausmė sušvelnėjo
Pinigai buvo padirbinėjami ir žiloje senovėje. Dar XII-XIV a., kai Lietuvoje buvo atsiskaitoma pusapvalės lazdelės formos pinigais, atsirasdavo ir falsifikatų. Lietuviškais ilgaisiais vadinti pinigai buvo daromi iš gryno sidabro, tačiau dabar archeologai randa ir iš vario padarytų ir tik padengtų sidabru pinigų.
1566 m. senosios Lietuvos baudžiamasis kodeksas "Lietuvos statutas" reglamentavo griežtas bausmes pinigų padirbinėtojams. Jiems grėsė sudeginimas ant laužo, kaip ir raganavimu kaltinamiems asmenims.
Dabar už netikrų pinigų laikymą arba realizavimą numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas nuo 2 ik 10 metų.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
