Lietuvos dailės muziejus kartu su „Santaros“ žurnalu kviečia balandžio 15 d., trečiadienį, 17 val. į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) rengiamą PASAULIO KULTŪROS DIENOS paminėjimą.
Šia proga klausysimės klasikinės muzikos kūrinių, kuriuos atliks prof. Vladimiras Prudnikovas kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais, jiems akomponuos Nijolė Ralytė, aktorius Ferdinandas Jakšys skaitys ištrauką iš J. Marcinkevičiaus draminės apysakos „Daukantas“, taip pat sutiksime akademiko Jurgio Brėdikio beletrizuotų apmąstymų dvitomį. Taikomosios dailės muziejus šią dieną pasipuoš Taikos vėliava.
Kaip žinoma, Pasaulio kultūros diena paskelbta po to, kai 1935 m. balandžio 15 d. JAV Prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai Vašingtone pasirašė sutartį dėl meno, mokslo, istorinių paminklų išsaugojimo. Šią idėją plačiai skleidė dailininkas, keliautojas, mąstytojas Nikolajus Rerichas, iki I-jo Pasaulinio karo jau sukūręs seriją paveikslų, kuriuose ryškėjo įspėjimas apie artėjančią grėsmę pasaulio intelektualiniam palikimui. Po kelių niokojančių karų jo kreipimasis kartu su prancūzų juristų parengtu Taikos paktu buvo pamirštas. Dabar, plačiai besivystant pasaulio pramonei, jai besiskverbiant į saugotinas gamtos teritorijas ir augant komercijos agresijai, šio pakto idėjos vėl tampa aktualios. Taip pat ir Lietuvoje, kur inteligentija skelbia būtinumą rūpintis nepavydėtina dvasinės kultūros padėtimi. Tad Lietuvoje Pasaulio kultūros dieną nuspręsta minėti balandžio 15 d., kartu primenant ir N. Rericho keltų idėjų svarbą.
Taikos vėliavą N.Rerichas sukūrė dar 1931 m., jos simboliu pasirinko raudoną žiedą, juosiantį tris raudonus skritulius. Impulsą vėliavos simbolikai, kaip rašė pats N.Rerichas, davė Andriejaus Rubliovo ikona „Trejybė“. Vėliau, keliaudamas po daugelį šalių, Trejybės simbolį jis rado įvairių tautų religijose ir kultūrose, pradedant neolito laikotarpiu. Trijų skritulių, apjuostų ir neapjuostų žiedu, simbolis randamas Meksikoje, Japonijoje, Senovės Graikijoje, ant Senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Trys skrituliai yra ir seniausias Indijos pasaulio laimės įvaizdis. Jis randamas Dangaus šventykloje Kinijoje, Samarkando herbe, Tamerlano ženkle. Tibete jis laikomas „Trijų brangenybių“ simboliu. Jis užfiksuotas ant kryžiuočių skydų ir popiežiaus herbe. Šis simbolis aiškiai matomas garsiame H. Meilingo paveiksle ant Kristaus krūtinės, senuose ispanų paveiksluose, Tiziano paveiksle, senojoje Šv.Mikalojaus ikonoje Barėje ir daugelyje kitų ikonų, bažnyčių dekore.
Trijų sferų ženklas aiškinamas įvairiai: Švč. Trejybe katalikų ir stačiatikių tradicijoje; religija, menas ir mokslas; tiesa, grožis ir teisingumas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate, pasaulinis susivienijimas ir pan.
Šių metų Pasaulio kultūros dienai skirtą vakarą kartu su Lietuvos dailės muziejumi rengia visuomenę pasiekiantis kultūros žurnalas „Santara“, šiemet švenčiantis dvidešimties metų veiklos sukaktį. „Santara“ pasirinko savo credo seną išmintį „Tenutolsta visoks riksmas ir pyktis“. Žurnalas nesmaguriauja kriminalais ir politinėmis rietenomis, neskatina sąmoningo visuomenės supriešinimo. Jo puslapiuose dėmesys skiriamas tam, kas kelia dvasią, palaiko tikėjimą šviesiomis žmogaus idėjomis ir darbais, rašoma apie lietuviškąją diasporą, jos intelektualinį palikimą, asmenybių šviesą. Su žurnalu drauge leidžiama ir „Santaros“ knygų biblioteka, kuri jau papildyta beveik pora šimtų leidinių.
Renginyje bus pristatytas naujausias „Santaros“ numeris.
