Atlietuvinti pavardes trukdo ne tik biurokratizmas ir neigiamas lenkų požiūris.

Pernai rudenį Lenkijoje viešėjęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pokalbyje su Lenkijos televizijos žurnalistu apgailestavo, kad  lenkų kilmės Lietuvos  piliečiai  vis dar negali savo vardų ir pavardžių rašyti lenkiškais rašmenimis. Jis įvardijo, kad tokios padėties priežastis - lietuvių provincialumas. 

Lenkijoje  tautinėms bendruomenėms priklausantys asmenys gali rašyti asmenvardžius pagal savos kalbos taisykles, tačiau tokių, kurie naudojasi šiomis galimybėmis, yra labai nedaug. Tarp jų - vos keliasdešimt  Lenkijos lietuvių (nuotraukoje - Petras Maksimavičius su sunumi Mantu (Seinai), vienas iš tų, kurie pavardę atsikeitė).

„Lenkija – ne Lietuva. Be to, mes ir taip žinome, kuo esame, ir nėra taip jau svarbu, kaip užrašyta pase“, -  į klausimą, kodėl neskuba atsikeisti pavardžių, atsako dauguma kalbintų tautiečių.

REKLAMA

Lenkijoje prieš trejus su puse metų  buvo sukurtas teisinis pagrindas rašyti asmenvardžius tautinių mažumų kalba, bet šioje šalyje nebuvo ir vis dar nėra tokios tradicijos. Priešingai nei Lietuvoje, kur lenkiškos, rusiškos ar kitos pavardės ir vardai nieko nestebina nei prezidentūroje, nei Seime, nei vyriausybėje. 

„Vienas Lietuvos laikraštis rašė, esą mes be sąžinės graužimo apgaudinėjame pašnekovus prisistatydami lietuviškais Algirdo ar Vytauto vardais, nors iš tikrųjų oficialiai esame  „Olgierdai” ir „Witoldai”. Gal kai kam tai ir keista. O mums  keista,  kai Lietuvoje žurnalistai Lenkijos prezidentą vadina Kačinskiu, Rusijos - Putinu,  bet savo valstybės politikams -  Mincevičiui ar Uspaskichui - galūnių neprisega.  Arba kai  už  Mickievič ištekėjusi lietuvaitė užsirašo ne Mickevičienė, o  Mickievič”, – savo poziciją dėsto Punsko lietuviai. 

Su „lenkiška“ pavarde gyventi patogiau

Punsko valščiaus Civilinės metrikacijos biuro vedėja Onutė Gavėnienė patvirtina, kad eilių prie pavardžių keitimo nėra. Nuo 2005 m. sausio, kai įsigaliojo įstatymas, tik septyni žmonės kreipėsi į Punsko savivaldybę dėl pavardės atkeitimo. Visi jie išvyko studijuoti į Lietuvą.

Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas (pase - Witold Liszkowski)  sako, kad atsikeis pavardę, kai jau nebebus valstybės administracijos tarnautojas. Teigia, kad dabar jaustųsi lyg ir nelojalus valstybei, kurios  pareigūnu dirba. Ir dar - kad tai sukeltų nepatogumų,  nes tenka tvarkyti daug valdiškų reikalų valstybės įstaigose.

REKLAMA

„Daug biurokratizmo, brangu, nėra laiko, nežinojome, kad galima, svarbu, kuo esi širdyje, o ne kaip užrašyta tavo dokumentuose”,- tai dažniausi atsakymai į klausimą, kodėl neskubama atsikeisti pavardžių.  Už tokio pragmatizmo slepiasi  dažnai karti  gyvenimo  patirtis. Jeigu Lietuvoje komunizmo laikais buvo visur pabrėžiamas ir skatinamas  daugiatautiškumas, tai Lenkijoje visuomet buvo kalbama apie vieną – lenkų tautą.

„Kam man keistis tą pavardę, jeigu aš nuo to nepasidarysiu nei geresnis, nei blogesnis lietuvis? Gal ir bus lengviau nuvažiavus į Lietuvą, gal nevadins manęs lenku pamatę lietuvišką pavardę, bet ir taip nelaikys visaverčiu lietuviu, nes mano tartis kitokia, o gal trukdo išankstinė nuostata, kad aš negaliu būti tikras, arba gal aš pernelyg „tikras“. Žiūrėkite, Lietuvos atstovybė daug mieliau įdarbina lenkus, negu mus, matyt mūsų tokia dalia – gyventi paženklintiems“, – tai bene dažniausi argumentai, kuriuos pateikia neskubantys keistis pavardžių. 

Ir Lietuvoje studijuojantys neturi vieningos nuomonės. „Į užsieniečius Lietuvoje žiūrima pagarbiau. Be to, girdėjau, kad dabar su lenkiška pavarde galima greičiau padaryti karjerą“,- aiškina mokslus Vilniuje kremtantis  punskietis.

Seiniškio Petro Maksimavičiaus (anksčiau: Piotr Maksimowicz)  šeima pavardę atsikeitė prieš dvejus metus. Jis sako: „Daugelis mano tautiečių nekeičia pavardės ne dėl to, kad bijo, jog paaiškės jų tautybė. Jiems sunku  peržengti psichologinį barjerą, prie naujo vardo ir pavardės tektų pripratinti bendradarbius ar darbdavius”. Petras Maksimavičius pripažįsta, kad sprendimą priimti paskatino Seinuose atsiradusi lietuviška Žiburio mokykla, kurią  lanko jo sūnus Mantas.

REKLAMA

Panašiai elgiasi ir kiti nelenkų kilmės Lenkijos piliečiai.

Iš kelių šimtų tūkstančių Lenkijos vokiečių pavardes pasikeitė pusantro šimto. Bet – kaip sakė Vokiečių sąjungos atstovas - žmonės vengia vokiškų diakritinių ženklų, vardus ir pavardes rašo lenkiškais rašmenimis.

Civilinės metrikacijos biuruose eilėse nestovi ir Lenkijos slovakai. Iš dvylikos tūkstančių šios tautybės Lenkijos piliečių pavardes atsikeitė vos keturi. 

Nuo Punsko kilusi Varšuvos universiteto Baltistikos katedros darbuotoja Irena Aleksaitė, kuri domisi šio krašto dialektologija ir onomastika, sako, kad dalis žmonių, kurie žino, kad teks nugyventi gyvenimą Lenkijoje, nesikeis pavardės dėl patogumo, nes suvokia, kiek tektų išgirsti priekaištų, kvailų komentarų dėl lietuviško vardo, pvz. „kaip, kaip? kas čia per keistas vardas?  kur čia vardas, kur pavardė? – nors tai ir aišku, pavardė gali būti populiari, pavyzdžiui, Kalinauskas (lenk. Kalinowski).

Czepla, Czaplis ir Czaplinski 

Lenkijos lietuviams ne problema, ar pavardėse rašyti ‘š’ ar ‘sz’, ‘č’ ar ‘cz’. Etninėse žemėse, Seinų- Punsko –Suvalkų krašte, lietuviams pavardės buvo „sugalvotos“ XVIII- XIX a. ar dar anksčiau, ir tai, kaip žmogus buvo užrašytas, priklausė nuo vargonininko ar vietos klebono raštingumo.  Kol kas dar šio krašto žmonės  žino, kad  „Wołyniec” (taip pase) yra Valinčius, „Pojawis” – Pajaujis, o „Soroko“ – Šarka. Tačiau ne visuomet yra paprasta ir lengva susigaudyti, kaip taisyklingai lietuviškai turėtų skambėti pavardė. Punsko apylinkėse gyvena trys pusbroliai:  Czepła, Czaplis ir  Czaplinski – visi lietuviškai juos vadina Čėplomis. Plati Grigučių giminė, tik vieni užrašyti „Gryguć“, kiti „Grygucis“. Kol žmogus gyvena gimtinėje, visi aplinkui žino, kokia yra jo tikra pavardė, tai yra kaip jį vietiniai žmonės visada vadino. Kad dokumentuose rašoma kitaip, yra priimama kaip svetimos valdžios primesta tvarka, dvikalbystė, apie kurią stengiamasi pamiršti baigus tvarkyti reikalą įstaigoje, užvertus pasą ar kitą dokumentą. Bet žmonių atmintis trumpa, ne viena šeima savo gimin4s istorij1 prisimena ne toliau, kaip per tris - keturias kartas.

REKLAMA

„Kur ieškoti informacijos? Kiek toli eiti į istoriją? Kaip atsilietuvinti ir nepažeisti tarminių ypatybių siekiant išlaikyti krašto specifiką? Ką daryti moterims? Keistis į dabar madingas vyriškas formas ar su „–ienėmis“ ir „–aitėmis“? O gal visoms rašytis tradiciškai, „-ūtė“, kaip randame senose Punsko metrikacijos knygose?“, svarsto  Irena Aleksaitė.

Ir  tai  ne visos problemos, kurias tenka spręsti savo tapatybės ieškančiam Punsko ar Seinų lietuviui. Be minėtų yra dar labai individualių  – susitarimo šeimoje, reikalų tvarkymo įstaigose baimė, laiko,  pinigų trūkumas ar paprasčiausiai - konformizmas.

iseitis viena
2008-02-13 08:49:03
grazinti krasta lietuvai
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

kas yra provincija 2008-02-13 22:57:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
taikant tokius kriterijus, ir Amerika yra provincija, nes kiek teko girdet, prezidento zmona Alma amerikoniskame pase uzrasyta: Alma Adamkus.    ATSAKYTI
Jack-Jack 2008-02-13 22:36:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lenkijos lietuviams gal ir ne taip labai aktualu pavardes rasymas, nes jie is tikrujuneabejoja, kad yra lietuviai. Su Lietuvos lenkais - kitaip. Matyt jie ir patys turi abejoniu del ju lenkiskumo prigimties, uz tai taip ir svarbu kazkaip tai uztvirtinti - bent jau uzsirasyti po polsku.   ATSAKYTI
to gailu 2008-02-13 22:28:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ne "apsurdai", o absurdai.   ATSAKYTI
as apsales 2008-02-13 15:56:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tai beveik prilygsta leo aferai :D

prezidentas turbut pirmas atsikeistu pavarde i adamkewicza   ATSAKYTI
gailu 2008-02-13 14:51:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visiski apsurdai kai bandomi kraipyti lietuviski vardai ir pavardes... gailu ziureti kai naikinama lietuviu kalba... o ta nesamone su istekejusiu moteriskiu galuniu keitimas is ienės į ė apsurdu apsurdas... nes vis tiek parodo kad esi moteriskos gimines ir kad istekejusi kam cia naudinga si nesamone visikai aisku... kazkas tyliai ir graziai kraipo musu gimtaja ir vienintele kalba... gailu ...   ATSAKYTI
ka kalbeti 2008-02-13 14:38:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
apie Lenkijos lietuvius, jeigu Lietuvos lietuves, nutekejusios uz lenko ar ruso Lietuvos piliecio, savo pavarde raso ne pagal lietuviu, o lenku (rusu) kalbu taisykles.    ATSAKYTI
bet 2008-02-13 10:13:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lenkija tvirta valstybė, nacija turinti valstybingumo ir tautiškumo tradiciją, todėl ten net kitataučiai linksta rašytis lenkiškai, kad pritaptų prie tos šalies.
O lietuvių sąmoningumas ir valstybingumas labai silpnas, pavardžių nerašymo lietuviškai priežastys labai aiškios - lietuvių tamsumas, reikalų tvarkymo įstaigose baimė, konformizmas. Tai jaučiasi net Lietuvoje, kur pavardžių rašymui duoda toną nutautėliai-tuteišiai ir atvykėliai iš ssrs, bet ne lietuviai. Todėl Lietuvoje daug Lietuvos piliečių pavardžių pastaruoju metu rašomos be lietuviškų galūnių. Valstybinės kalbos komisija ramiai miega ir leidžia lietuvių kalbai irti ir tirpti.   ATSAKYTI
iseitis viena 2008-02-13 08:49:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
grazinti krasta lietuvai    ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Estas Vene - tikras žalgirietis: pamatykite, kaip žudė „Olympiacos“
DABAR RODOMA
Estas Vene - tikras žalgirietis: pamatykite, kaip žudė „Olympiacos“
DABAR RODOMA
Paskutiniai keturi „Žalgirio“ kirčiai Tel Avive – tai nuskandino „Maccabi“
DABAR RODOMA
Stebėjo paukščius, sugavo šiukšlintoją: vyras į mišką vežė atliekas
DABAR RODOMA
Kuriamas naujas planas šeimoms: žada rojų, bet, kaip bus išties?
DABAR RODOMA
Radžis sukritikavo sparčiai populiarėjantį Džeilandą
DABAR RODOMA
Tragiškas gaisras Šilutėje – ugniagesiai vos privažiavo
DABAR RODOMA
Stano siunčia žinutę apie vėžį: įsiklausyti verta visiems
DABAR RODOMA
Kaunietis sėda į teisiamųjų suolą: kūdikį spardė ir mušė
DABAR RODOMA
Naujas ginklas kovoje su šešėliu: konfiskuoti turtą bus paprasčiau
DABAR RODOMA
Dobrovolskio nužudymo byloje – blogos žinios nuteistiesiems
REKLAMA
Dingęs vaikinas (nuotr. stop kadras)
Gausios pareigūnų ir civilių paieškos šukuoja jau kelias dienas šukuoja Varėnos rajoną. Praeitą šeštadienį, iš Merkinės apylinkėse esančios sodybos po gimtadienio šventimo ...
Sraigtasparnis (VSAT nuotr.)
Šiandien 17.20 val. skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Joniškio r. Gataučių sen., Barysių k. aerodrome nukrito sraigtasparnis, yra sužeistų ...
Sprogęs namas Vilniuje  (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Beveik visoje Europoje orus lemianti aukšto slėgio sritis niekur nesitrauks ir savaitgalį, tačiau pro mus praplauks du šios srities branduoliai. Į tarpą tarp jų įsispraus ...
Trakai (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Šiandien 15.50 val. skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Trakuose prie pilies pagrindinio įėjimo į vandenį įkrito žmogus. Į įvykio vietą ...
Po teismo sprendimo Fotodiena/Arnas Strumila
Šiaulių apygardos teisme apklausti abu kaltinamieji šnipinėjimo Rusijai byloje, jie savo kaltę pripažįsta, BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas. „Apklausė teismas abu ...
REKLAMA

Top Video

Estas Vene - tikras žalgirietis: pamatykite, kaip žudė „Olympiacos“
DABAR RODOMA
Estas Vene - tikras žalgirietis: pamatykite, kaip žudė „Olympiacos“
DABAR RODOMA
Paskutiniai keturi „Žalgirio“ kirčiai Tel Avive – tai nuskandino „Maccabi“
DABAR RODOMA
Stebėjo paukščius, sugavo šiukšlintoją: vyras į mišką vežė atliekas
DABAR RODOMA
Kuriamas naujas planas šeimoms: žada rojų, bet, kaip bus išties?
DABAR RODOMA
Radžis sukritikavo sparčiai populiarėjantį Džeilandą
DABAR RODOMA
Tragiškas gaisras Šilutėje – ugniagesiai vos privažiavo
DABAR RODOMA
Stano siunčia žinutę apie vėžį: įsiklausyti verta visiems
DABAR RODOMA
Kaunietis sėda į teisiamųjų suolą: kūdikį spardė ir mušė
DABAR RODOMA
Naujas ginklas kovoje su šešėliu: konfiskuoti turtą bus paprasčiau
DABAR RODOMA
Dobrovolskio nužudymo byloje – blogos žinios nuteistiesiems

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų