Vidmantas Valiušaitis
2008.01.08 08:22

Praėjusiais metais Regioninių kultūrinių iniciatyvų centras išleido įspūdingą knygą – kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio – įžymaus valstybininko ir politiko, paskutiniojo LDK iždininko, diplomato, vieno iš 1794 m. sukilimo vadovų Lietuvoje, pagaliau populiarumo neprarandančių valsų, maršų, mazurkų, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ autoriaus – „Atsiminimų“ pirmąjį tomą. Keturi M. K. Oginskio „Atsiminimų“ tomai, aprėpiantys 1788-1815 m. laikotarpį, buvo parašyti prancūzų kalba ir 1826-1827 m. išleisti Paryžiuje. Vėliau jie buvo išversti į lenkų kalbą ir 1870-1871 m. išleisti Poznanėje. Lietuviškai jie pasirodo pirmąsyk.

Jaudinanti knyga apie Abiejų Tautų Respublikos agoniją ir valstybės žlugimą. Parašyta išmintingo valstybininko, plataus akiračio diplomato, skvarbaus analitiko, europinio masto intelektualo, pagaliau kilnaus žmogaus ir nuoširdaus tėvynės patrioto. Prisipažinsiu atvirai: perskaitęs šiuos atsiminimus šiek tiek kitomis akimis ėmiau žiūrėti ir į 1791 m. gegužės 3-sios konstituciją. Esu pasisakęs prieš šios konstitucijos sureikšminimą ir iškėlimą į valstybės mastu atmintinų dienų rangą, tačiau M. K. Oginskio veikalas mažų mažiausiai padeda geriau suprasti argumentus tų, kurie mano esant tikslinga šio įvykio neužmiršti.

REKLAMA

Nežadu čia rašyti M. K. Oginskio „Atsiminimų“ recenzijos, nors jie tikrai to verti. Ne ta vieta, ne tas tikslas. Ir apie Gegužės 3-osios konstituciją, tikriausiai, dar bus progų pasisakyti, nes to įstatymo projektas, manau, dar bus ištrauktas iš Seimo stalčių. Šią knygą prisiminiau todėl, kad ją skaitant, nors rašoma ten apie įvykius, vykusius mūsų žemėje daugiau kaip prieš 200 metų, prieš akis nepaliaujamai kilo dabarties politinių scenų vaizdai.

Kokia buvo valstybės ir visuomenės būklė Abiejų Tautų Respublikoje XVIII amžiuje? Tuo metu, kai kaimyninėse valstybėse kilo galingos absoliutinės monarchijos, su milžiniškomis nuolatinėmis armijomis, kai visas valstybės gyvenimas ten buvo paklusnus valstybės valdžiai, t.y. monarchui, Lietuvos ir Lenkijos valstybė išgyveno visiško pakrikimo laikus – Respublikos karalius neturėjo jokios valdžios. 1781 m. karinį pasirengimą turinčių karių valstybės kariuomenėje ir suaugusių šalies gyventojų vyrų santykis buvo 1:472. „Juokinga statistika, – rašo britų istorikas Normanas Davies, dviejų tomų veikalo „Dievo žaislas. Lenkijos istorija“ autorius, – palyginti su Prancūzija (1:153), Austrija (1:90), Rusija (1:49) ar Prūsija (1:26)“.

Teoriškai Abiejų Tautų Respublikoje visą valdžią turėjo patys piliečiai, t.y. bajorija, bet iš tiesų ji nieko negalėjo. Ji telkėsi apie tarpusavyje besivaidijančius didikus, kuriems nesutariant ir nė vienai partijai neįstengiant įsitvirtinti, seimai faktiškai tapo visiškai neveiksnūs ir krašte nebeliko jokios valdžios. Svetimųjų papirkinėjimams ir didikų savivalei sąlygos buvo tobulos, kadangi visuomet buvo galima surasti tokių, kurie už pinigus leistų sau puikuotis savo liberum veto teise ir sugriauti bet kokius bandymus išvesti šalį iš permanentinės krizės.

REKLAMA

M. K. Oginskis taikliai pastebi, kad „kol Rusija, Austrija ir Prūsija stiprėjo, tobulino valdymo sistemas, skatino žemdirbystės, pramonės ir prekybos vystimąsi, globojo mokslą ir meną, Lenkija vis labiau skurdo, smuko visose srityse ir pati sau rengė sunkų likimą“.

Bajorijos švietimas buvo labai žemo lygio. Menkose mokyklose, kaip ir XVII a., tebuvo mokoma klasikinių kalbų, eilėraščių kūrimo, iškalbos. Mokiniai pramokdavo sakyti kalbas, pilnas tuščių žodžių – tiek eilėraščiai, tiek kalbos būdavo skiriamos vien galingųjų garbei. Mat, visa valstybės santvarka, pasak. A. Šapokos, „mažesniuosius vertė pataikauti, šliaužioti prieš galinguosius“.

Reformuoti socialinę santvarką – palengvinti miestiečių, o ypač valstiečių būklę – buvo pavojinga, nes tai tiesiogiai paliestų kiekvieną bajorą ir sukeltų jų pasipiktinimą: savo išskirtinę padėtį jie laikė nepaliečiamu „šventu dalyku“ ir visą ta neefektyvią santvarką vadino „tikrąja laisve“, nes tik tokioje santvarkoje kiekvienas galėjo jausti turįs didelę vertę ir progą pasipelnyti.

Kai bajoras Zamoiskis, pažangesnių valstybių pavyzdžiu 1780 m. pateikė Seimui įstatymų kodeksą, kuriuo siūlė suteikti baudžiauninkams laisvę, kadangi baudžiavinė santvarka jau tada šviesesniųjų protų buvo suvokta kaip istorijos stabdys, bajorai atmetė šį projektą net neskaitę, o jį patį apšaukė bajorijos išdaviku.

„Negalima abejoti, – rašo M. K. Oginskis, – kad dėl ydingo valdymo Lenkiją apėmusi anarchija ir jos pasekmė – piktnaudžiavimai, prabangos įsigalėjimas ir papročių sugedimas – sukėlė nuosmukį ir šalies žlugimą.“

REKLAMA

Faktiškuoju šalies administratorium, iki pat trečiojo Respublikos padalijimo buvo Rusijos ambasadorius, kuris turėjo pakankamai priemonių skatinti ir palaikyti šią betvarkę iki to laiko, kol susiklostė palankios tarptautinės aplinkybės ir kol buvo įvykdyta tai, ką, M. K. Oginskio žodžiais tariant, „stipresniojo teisė manė esant teisėta, ir jokios kitos valstybės, išskyrus tas, kurios pasidalijo Lenkiją, nebesidomėjo šalimi, kuri Europos politinių jėgų balanse buvo beveik niekas“.

Šiandien Lietuva „Europos politinių jėgų balanse“ tam tikra prasme irgi yra „beveik niekas“, nepaisant to, kad ji yra ES ir NATO narė. V. Putinas kažkada ciniškai, bet ne be tam tikro istorinio pagrindo pastebėjo, kad Baltijos šalys yra tik „smulkios, keičiamos monetos“.

Esant dabartiniam politinių jėgų balansui, žinoma, būtų neprotinga galvoti, jog kuris nors kaimynas išdrįstų jėga pažeisti ES ir NATO šalies integralumą. Vis dėlto nieko pastovesnio už dėsnį, jog viskas pasaulyje kinta, nėra. Kaip atrodys Lietuvos padėtis, tarkim, 2010 m., kai bus išjungta Ignalinos elektrinė ir tapsime visiškai priklausomi nuo energijos tiekimo iš rytų, arba 2015-aisiais, kada bent penkerius metus būsime nugyvenę būtinai reikalingą šaliai energetinį potencialą užsitikrindami iš to vienintelio tiekėjo malonės, šiandien atsakyti vargu ar įmanoma. Juo labiau neįmanoma pasakyti kokia bus ta Europos Sąjunga ar NATO po dešimties ar penkiolikos metų ir kokie iššūkiai bus jų dienotvarkėje.

REKLAMA

Kam šiandien svarbu, kad daugiau nei prieš du šimtus metų, visam Abiejų Tautų Respublikos Seimo darbui, palaidojusiam Lietuvos ir Lenkijos valstybę, vadovavo Rusijos ambasadorius, o debatai vyko kareivių apsuptoje salėje? Istorinė tiesa yra ta, kad pačias niekingiausias sutartis patvirtino tos valstybės Seimas, kurio paskutiniojo posėdžio, įvykusio 1793 m. lapkričio 23 d., nuotaikas M. K. Oginskis aprašo šitaip:

„Paskutinis posėdis tęsėsi visą naktį ir baigėsi tik septintą valandą ryte. Visas Seimas, išskyrus keletą narių, išsiskirstė sukrėstas, susigėdęs ir sužlugdytas. Aišku, karalius sielojosi labiausiai. Pažemintas ir kamuojamas sielvarto labiau nei kiti, jis atrodė pasenęs daugeliu metų. Jo išbalęs ir sumenkęs veidas atspindėjo sielos jausmus ir fizinį kūno silpnumą. Toks jis kėlė susidomėjimą ir gailestį net tiems, kurie daugiausia jį vanojo, nes buvo galima įsitikinti, kad įgimtas charakterio, kurio negalėjo pakeisti tokiame amžiuje, silpnumas, o ne savo šaliai priešiški kėslai sukliudė dabar, kaip ir daug kartų anksčiau, parodyti drąsą, užsispyrimą ir energiją – savybes, būtinas tautos vadui.“

Šiandienos vadų ir didikų mėgstamiausi užsiėmimai irgi – medžioklės. Ypatingai – medžioklės su varovais ir šunimis, kada pirmiausiai paleidžiami pulkai viauksinčių alkanų skalikų, nusižiūrėtai aukai nualsinti, prisivyti, užspeisti, sukruvinti, kad saugiai prisiartinusiam dvarponiui būtų patogu ir nepavojinga ją nudobti. Medžiojami šernai, medžiojami briedžiai, medžiojami konkurentai ir politiniai oponentai. Medžiojami visi, kurie tik išdrįsta prabilti kitaip, nei to reikalauja XVIII amžiaus Vilniaus dvaro salonuose nusistovėjęs „geras tonas“: išraiškingai deklamuoti, choru dainuoti, pataikauti ir šliaužioti.

REKLAMA

Naujausias didikų taikinys – Algirdas Paleckis. Naujas, neprognozuotas iššūkis. Savotiškas naujųjų laikų Zamoiskis, išduodantis „medžioklės rago“ draugų vertybes ir kažką svaičiojantis apie profsąjungas, kažkokį socialinį teisingumą, cituojantis patriotą socialdemokratą Steponą Kairį, tvirtinantį, esą „darbininkų gerovei yra du svarbiausi priešai – kapitalistai ir jų vyriausybė“...

Argi galima su tokiais tvirtinimais rimtai ginčytis? Rimtai ginčytis su jais negalima, todėl belieka pulti žmogų: įžeidinėti, tyčiotis, pravardžiuoti, kabinėtis prie išvaizdos, giminių ar mirusių protėvių. Štai kur didysis visų laikų Lietuvos priešas – naikinimo ir neapykantos ideologija!

Ir visiškai nesvarbu kas tampa šitokio socialinio pjudymo auka – A. Paleckis, V. Landsbergis, A. Brazauskas ar R. Paksas. Kiekvienu atveju tai pražūtinga pirmiausiai pačiai visuomenei, nekalbant jau apie didžiulę skriaudą konkretiems asmenims. Šitaip kurstoma visuomenė ilgainiui praranda orientyrus ir objektyvius kriterijus, ji tampa nekontroliuojama ir įtūžusia minia, kuria lengva manipuliuoti ir pakreipti net ir prieš jos pačios interesus.

Juk Mindaugas ir tas krito ne gindamas nuo užpuolikų savo valstybės „rubežius“, bet buvo nužudytas savųjų, iš pasalų, įskaitant ir abu jauniausius jo sūnus, kad neliktų ir teisėtų įpėdinių. Tiesa, išgyveno vienuolis Vaišvilkas, kuris Mindaugo nužudymo metu buvo Graikijoje. Kai nuo sąmokslininkų rankos žuvo ir Mindaugo žudikas Treniota, o neilgai po jo valdęs Vaišvilkas sosto atsisakė pats, net ir tai jo neišgelbėjo nuo kerštingų brolių kruvinos rankos – pakviestas į svečius, čia tapo sąmokslininkų auka.

REKLAMA

Nebekalbėsime apie Kęstutį, tik priminsiu, kad prieškario nepriklausomoje Lietuvoje, greta pavykusio 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo, buvo bandyta organizuoti dar bent keliolika nepasisekusių perversmų, kurie nepaliko pasekmių valstybės gyvenimui, išskyrus liudijimą, jog mūsų politinės veiksenos praktika, su retomis išimtimis, ligi šiol tebėra grindžiama ne Vakarų politinės kultūros tradicijoje subrendusia ir įsitvirtinusia socialinių idėjų konkurencija, bet rytietišku jėgos demonstravimu ir stipresniojo teisės „įrodymais“. Ligi šiol tebetikima, jog visa kita – tai tik „viešųjų ryšių“ reikalas: televizija parodys, laikraščiai aprašys ir žmonės patikės...

Tikėjimas – iš esmės klaidingas. Pasekmės – lieka. Per tai formuojasi politinės praktikos tradicijos. Todėl socialinis dialogas – ne tik būtinas, bet tiesiog neišvengiamas. Juk konfliktas čia – socialinis, ne publicistinis, kad ir kaip kas stengtųsi savo žurnalistiniais mandrapypkiavimais įgelti A.Paleckiui. Lietuvoje atsivėrusi socialinė bedugnė šiandien jau per gili, kad publicistai galėtų ką nors pasakyti mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams, tai visai pažemintųjų ir nuskriaustųjų armijai, kuri, kaip ir viduramžiais, liko tik žaislas socialiai neatsakingų turtingųjų rankose. Tokioje įelektrintoje socialinėje ir psichologinėje atmosferoje niekas nebegali jaustis saugus. Leonidui Donskiui irgi jau atrodo, kad prasidėjo „visų karas prieš visus“. Kas gi tokiomis sąlygomis gali būti ramus ir daug tikėtis iš ateities?

Iš istorijos dera mokytis anksčiau, negu ji ima kartotis. Šiandienos Lietuvai labiau nei ko kito reikia teisingumo, pažangių socialinių reformų, pasitikėjimą valstybės ateitimi stiprinančių permainų, plataus socialinio dialogo, tik ne naikinimo ir neapykantos ideologijos. Mums tai akivaizdžiai per aukšta kaina, kurią jau ne kartą istorijoje sumokėjom.

XVIII amžiuje beveik visi Seimo nariai dėl ydingos socialinės sanklodos ir savo dvarų geografinės padėties staiga tapo rusų, austrų arba prūsų valdiniai ir turėjo ne kokią alternatyvą – arba nusileisti jėgai ir balsuoti prieš savo valią, arba išsižadėti didžiulio šeimos turto. Tuo tarpu laiku neatliktos reformos valstiečius – didžiausią ir svarbiausią tautos atsparą istorijos sunkmečiais – anoje valstybės dramoje paliko pasyviais statistais.

Lietuva dar turi laiko atlikti tokias reformas, kurios leistų visiems jos piliečiams pasijusti savo šalies likimo šeimininkais ir nepaliktų turtingųjų vienų, su visais jų turtais, istorijos skersvėjuose.

inž
2008-01-08 09:44:58
Geras metodas per mūsų istoriją nubrėžti valstybės perspektyvas. Tik to neužteks padaryti ją priešakine. Nes verta neužmiršti, kokie procesai vyko ir vyksta dabar svetur - šalia Lenkijos-Lietuvos valstybės(ių):
------------------
"Industrializacija, arba industrinė revoliucija – procesas, kuriam būdingi socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, ir kurio metu visuomenė pereina iš priešindustrinės (kai sukaupto kapitalo kiekis yra sąlyginai žemas) į industrinę stadiją. Šie socialiniai ir ekonominiai pokyčiai glaudžiai susiję su technologinėmis naujovėmis, ypač stambaus masto energijos gamybos ir metalurgijos vystymu. Industrializacija taip pat siejama su tam tikrais filosofijos pokyčiais arba kitokiu požiūriu į gamtą, tačiau galima ginčytis, ar šie filosofiniai pokyčiai kyla iš industrializacijos, ar atvirkščiai.

Pirmoji industrinė revoliucija kilo D. Britanijoje XVIII-XIX a. Antrąja industrine revoliucija laikomas vėlesnis, ne tokių drastiškų pokyčių laikotarpis, kuomet plačiai paplito elektros energija, vidaus degimo variklis ir konvejeriai...."

Atsakyti
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
inž 2008-01-09 20:13:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai kokios tos ISTORIJOS pamokos?
Ko turime(privalome) pasimokyti?

Ar galima trumpiau?
Gal kokią formulę ar modeliuką?

O dabar ką kartojame: istorija istorija. O kas toliau?   ATSAKYTI
manau 2008-01-09 18:45:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Paleckis pats į save ugnį šaukia, jam nesvarbu, ar myli jį, ar žavisi, ar nekenčia ir apspjaudo- kad tik dėmesio netrūktų, bet kokia kaina, bet kokiom priemonėm; nedaug trūksta, kad laikysim jį šoumenu, minedu, bet ne politiku   ATSAKYTI
Gediminas 2008-01-09 12:02:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kol kas Lietuvoje nesimokoma net iš istorijos pasikartojimų. Nenuostabu - kritiško istorijos vertinimo beveik nėra. Deja, Lietuva nėra tik didvyrių žemė...   ATSAKYTI
Nurchaci Raimondui Giteniui 2008-01-09 12:02:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kiek išgėrei?   ATSAKYTI
V. Valiušaitis – istorikui 2008-01-09 11:41:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jūsų pastaba paliečia esminę Gegužės 3-oios konstitucijos problemiškumo lietuviams dalį. Bet argi aš ją savo straipsnyje neigiu? Juo labiau – džiūgauju? Aš tik sakau, kad Oginskio knyga padeda „geriau suprasti argumentus tų, kurie mano esant tikslinga šio įvykio neužmiršti“. Komentarų skiltyje to klausimo, žinoma, neišsiaiškinsime, tačiau čia noriu tik pastebėti, kad neįmanoma vertinti šios konstitucijos atsietai nuo to meto istorinio konteksto ir kitų alternatyvų, kurios buvo įmanomos anuo metu. Blogiausia, kad istorija nepripažįsta tariamosios nuosakos: kas būtų buvę, jeigu būtų buvę... Oginskis įsitikinęs, kad jeigu Gegužės 3-osios konstitucija būtų priimta bent 1,5 metų anksčiau – valstybė būtų buvusi išgelbėta. Bet kas tada būtų buvusi ta valstybė šiandien, kur būtume mes, lietuviai, kur gudai, kur ukrainiečiai? Tautinė sudėtis, tikriausiai, būtų visai kitų proporcijų. Kokių? Niekada neatsakysime į tą klausimą. Verčiau pasigilinti į kitą: kas yra šiandieninio lietuvio tapatybė? Ar Abiejų Tautų Respublika yra taip pat ir jo istorinės, socialinės kultūrinės patirties dalis, ar tai jau „nebe mūsų pupos“, paliekame visa tai lenkams, gudams, ukrainiečiams ir rusams, o mes tenkinamės laistydami smetoninės Lietuvos rūtų darželį? Man atrodo, kad tai be galo rimtas klausimas. Istorinės Lietuvos politinis, socialinis, kultūrinis paveldas, net ir „juodmargių“ laikų, tiek bus mūsų, kiek mes jį pajėgsime šiandien reflektuoti ir pavesti savo praktinės raiškos imperatyvu.   ATSAKYTI
Kritikas 2008-01-09 11:32:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Straipsnis pilnas keistų prieštaringumų. Pavyzdžiui, piktinamasi tais, kurie užgaulioja A. Paleckį bei kitus mūsų politikus, kartu apeliuojant į L. Donskio straipsnį "Visų kova prieš visus?". Nors būtent pats L. Donskis bene pikčiausiai puolė A. Paleckį, išvadindamas jį net dvasios liumpenu...

Arba, tarkime, bjaurimasi, jog "visa valstybės santvarka, pasak. A. Šapokos, „mažesniuosius vertė pataikauti, šliaužioti prieš galinguosius“. Ir drauge, kaip sektinas valstybės tvarkymosi pavyzdys, giriamos tuometinė Rusija ar Prūsija, kuriose "kilo galingos absoliutinės monarchijos, su milžiniškomis nuolatinėmis armijomis, kai visas valstybės gyvenimas ten buvo paklusnus valstybės valdžiai, t.y. monarchui..." Ir kur pataikavimo
galingiesiems atitinkamai buvo nepalyginamai daugiau nei Abiejų Tautų Respublikoje...

Ir taip toliau, ir panašiai... Žodžiu, straipsnis didele dalimi yra "be ryšio"...   ATSAKYTI
Jo 2008-01-09 09:01:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Geriausiai tai savo laiku ,Vydunas yra aprases lietuvio geneologine prigimti,atskleisdamas jo asmenybes prigimti.Ese prasideda tiesa:" Pirmiausiai jie papjove Mindauga ir tt." bet kazkodel sito niekas nedrista spausdinti?Perdaug kartu? Ir viskas sekmingai tesiasi toliau... .   ATSAKYTI
*** 2008-01-09 02:03:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prie straipsnio negaliu " prisikabinti". Taip sakant, kad jau ir laikas , "panelei" - pilnametystė. Turėtų baigtis vaikystės svajonės ir euforijos, išorinio šiuolaikiškumo ir prabangos, laisvo elgesio demonstravimas , senelių ir tėvų klaidų skaičiavimas.
Reikia pradėti pačiai gyventi: išmokti saiko prie stalo ir kultūros gatvėse, pagalvoti apie švietimą ir mokslą, kultūrą ir meną..., o taip pat ir apie gydymą ir pensiją.
Gerai, kad jau apie tai pradedama mąstyti, reiškia galimas ir "subrendimas".
Pradedama suprasti, kad tiesa - reliatyvi sąvoka, asmeninė tiesa - kiekvieno pergyventa tiesa. Už ją daug svarbesnė susitarimo tiesa, o absoliučios tiesos iš viso nėra. Laisvė nėra abstrakti , ji priklauso nuo susitarimo. O žodį "nepriklausomybė" šiame globalizacijos amžiuje reikėtų keisti į "priklausomybė" įvertinant nuo ko , kiek ir kaip.
Gana drąsus autoriaus straipsnis, bet teisingas. Net pacitavo V. Putino žodžius. O ką, ar neteisingai jis pasakė?   ATSAKYTI
istorikas 2008-01-08 23:40:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vidmantai, kad perskaitete Oginski, tai aisku, bet ar perskaitete visa geguzes 3-osios konstitucija, yapc ta vieta, kur rasoma, kad panaikinamas LDK valstybingumas? Tai del ko cia taip dziaugtis?   ATSAKYTI
Raimondas Gitenis 2008-01-08 23:33:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mindaugas ir tas krito ne gindamas nuo užpuolikų savo valstybės „rubežius“, bet buvo nužudytas savųjų, iš pasalų, įskaitant ir abu jauniausius jo sūnus, kad neliktų ir teisėtų įpėdinių

Atdiprašau kai važiuosit pro Utena pasidomėkit?Kada pirma sik >>>Kokia proga pamineta...UTENA?Kal tai.Kad Žiamaičius užrašis.Visi pamena...Ir kaip tai paskiasniais metais.Teotonai.Neprisiminia Seliu....Kai del Žiamaičiu sprečijas...
Kaip Anglu kokstai politikas sakis..Esa mes pasirušia kovot IKI paskutinio.Kraujo lašo..Musu sajunginko..Ir tai dar but gerai...Bet kad gi pats kurstes....   ATSAKYTI
Vykintas 2008-01-08 22:48:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ir vėl puikus autoriaus straipsnis. Laukiame naujų. Linkime kūrybinės sėkmės!    ATSAKYTI
pastaba autoriui 2008-01-08 20:51:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dėkoju autoriui už indėlį į debatus ir įdomias retas istorines įžvalgas. Bet, mano nuomone, pats autorius vertas tų kritikos strėlių, kurias išsako pats. Kritikuojamas nekonstruktyvus dialogas ir, atvirkščiai, vertinama socialinių idėjų kova - tikrai galima sutikti. Tačiau pats autorius be jokio rimtesnio argumento tiesmukiškai pripažįsta itin diskutuotiną dalyką dėl to, kad didžiausi darbininko priešai yra kapitalistai ir pan. Panašu, kad kairiosios pakraipos komentatoriai geresnę politinę kultūrą automatiškai prilygina būtent gerovės valstybės (didesnių mokesčių ir panašiai) sistemai - o juk tai ir turi būti vienas pagrindinių diskusijų objektų. Kitas toks pavyzdys - neseniai omni.lt publikuotas Norvegijos politilogo straipsnis.   ATSAKYTI
Visiems 2008-01-08 20:12:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Butina taisyti lenku propoganda Vikipedia anglu kalba puslapyje, polish minority in Lithuania, kur skleidziama lenku nacionalistu antilietuviska demagogija, blokuoja kompo IP jei pataisai vietoje nationalist i patriot ir t.t., jei daug taisys tai visu neblokuos kazkoks Piotr ir pan.
http://en.wikipedia.org/wiki/Polish_minority_in_Lithuania   ATSAKYTI
Taigi 2008-01-08 17:43:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Parasyta sventa tiesa,tik nedrista ivardinti,kad sis LT bordakas neturi ateities.Liks zemelapinis uzrasas Lituania po kokiu 30 -40 meteliu,issilakste nutauteje lietuveliai ir nebebus kam kaltinti,kad rusai kalti... .Deja,lietuviai niekuomet nesugebejo patys valdytis... . ir tai sventa tiesa.   ATSAKYTI
žaibui---inž 2008-01-08 16:48:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prieštaringas str., bet man kyla įtarimų dėl mūsų Seimo narių. Tai kas darys reformaas? Kas inicijuos institucijų pakeitimus?

----------------------------"XVIII amžiuje beveik visi Seimo nariai dėl ydingos socialinės sanklodos ir savo dvarų geografinės padėties staiga tapo rusų, austrų arba prūsų valdiniai ir turėjo ne kokią alternatyvą – arba nusileisti jėgai ir balsuoti prieš savo valią, arba išsižadėti didžiulio šeimos turto.   ATSAKYTI
zaibas 2008-01-08 16:33:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai prieštaringas straipsnis. A.Paleckis tikrai nėra vertas nei pavyzdžio, nei pagarbos asmuo. Ir su tikra socialdemokratija neturi nieko bendra. Visgi V.Valiušaitis tebelieka mįslė.   ATSAKYTI
Alik 2008-01-08 16:02:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Puikus straipsnis.   ATSAKYTI
Daumantas 2008-01-08 15:30:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lyg tai as susidorojau su Mindaugu, nors jau nepamenu, gal ir Treiniota.   ATSAKYTI
inž 2008-01-08 13:40:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Autorius rašo*. Ar ne tas pats vyksta dabar su JE V.Adamkumi? "Aš pakalbėsiu su ministru Kundrotu". Ką kalbėti? jau šimtus kartų buvo galima pakalbėti. Gal kas seka? Gal blokuoja telefonus? Gal sunku pasikviesti į savo ofisą? Aš tikrai imu galvoti, kad Lietuvą valdo Rusijos ambasadoriai...


------------------
*)"Kokia buvo valstybės ir visuomenės būklė Abiejų Tautų Respublikoje XVIII amžiuje? Tuo metu, kai kaimyninėse valstybėse kilo galingos absoliutinės monarchijos, su milžiniškomis nuolatinėmis armijomis, kai visas valstybės gyvenimas ten buvo paklusnus valstybės valdžiai, t.y. monarchui, Lietuvos ir Lenkijos valstybė išgyveno visiško p a k r i k i m o laikus – Respublikos k a r a l i u s neturėjo j o k i o s valdžios. '   ATSAKYTI
ogi 2008-01-08 13:40:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Už tai kad Paleckis dirba kartu su autoriaus partiečiu Paksu, malonūs užtarimai. O pats ponas kitus puola labiau nei teisybę parašo apie Paleckį. atrado svieto lygintoją turtuose besimaudantį nuo pat senelio išdasvystės.   ATSAKYTI
Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė (nuotr. asm. archyvo)
Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 ...
Karolis Kaupinis Fotodiena.lt/Fotodiena.lt
 Jūs, Audriau Bačiuli, kuris didžiuodamasis vakar vakare rašėt, kad skambino Jūsų motina ir perdavė, kad „pernelyg švelniai apie tas paleistuves“ kalbėjot. Jūs kalbėjot, ...
Marius Dubnikovas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Naftos kainos vėl šauna į viršų. Ne truputį auga, bet kyla į gerą įkalnę. Ir dėl to reikėtų suklusti ne tik vairuotojams, kuriems degalai kainuos brangiau. Galvas pakrapštyti ...
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)
Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, ...
„Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė: kokia jūsų profesijos lytis?
Jūsų vaikas galės būti inžinieriumi arba biotechnologijų srities mokslininku, o gal sėkmingu IT sistemų architektu. Tačiau mergaitėms įžengti į šias sritis gali būti sunkiau ...
REKLAMA

Top Video

Kilus panikai dėl nutraukiamų mokėjimų švenčių metu paaiškino, kokia paslauga neveiks
DABAR RODOMA
Kilus panikai dėl nutraukiamų mokėjimų švenčių metu paaiškino, kokia paslauga neveiks
DABAR RODOMA
Chaosas dėl receptų ir menkiausiems vaistams tęsiasi
DABAR RODOMA
Jaudulio „X Faktoriuje“ nesugebėjusiai suvaldyti Ivetai Svilainytei pagalbos ranką ištiesė Jazzu
DABAR RODOMA
„Kėdžių iššūkio“ etapą pasiekusi vilnietė: jaučiu didžiulį palaikymą
DABAR RODOMA
Nemalonus incidentas populiarioje Vilniaus kavinėje: vandalai suniokojo papuošimus
DABAR RODOMA
Paskelbė, ką apie alkoholio draudimus turite žinoti ir jūs
DABAR RODOMA
Naglio Šulijos savaitės horoskopas: laukia kritinių pokyčių verpetas
DABAR RODOMA
Vaizdas, po kurio tikrai neisite maudytis į jūrą
DABAR RODOMA
Vilkų siautėjimas Lietuvoje nesiliauja
DABAR RODOMA
Musulmonai „dusina“ miestą – blokuoja kelius

Televizija

Į viršų