Kalbėdama apie siūlymą leisti darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris nesutinka skiepytis, I. Šimonytė teigė, kad yra linkusi siūlyti tokį sprendimą priimti Seimui, nes Vyriausybė tokio sprendimo priimti negali.
„Žinoma, darbai yra labai įvairūs. Yra darbai, kuriuos galima dirbti nuotoliu ir tai nekelia jokių didelių problemų. Yra darbai, kurie yra kontaktiniai ir mes, žinoma, pirmiausia kalbėtume apie darbus, kurie reikalauja kontakto su kitu žmogumi ir atitinkamai rizika yra didesnė“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Kokios bus konkrečios formuluotės, anot I. Šimonytės, bus galima konkrečiau pakomentuoti, kai projektai bus svarstomi Vyriausybėje.
„Visada reikia vertinti per tą riziką, kuri keliama kitiems asmenims. Jei žmogus nepasiskiepijęs keltų riziką tik tai sau, tai būtų jo pasirinkimas. <...> Turbūt svarbesnė rizika, kad galima užkrėsti kitus žmones, žmones be imuniteto, kurie negali apsisaugoti.
Tą riziką reikėtų valdyti. Darbdaviai turėtų galimybę spręsti dėl tokių darbuotojų ir tai yra esminė nuostata, kad darbdaviai, vertindami konkrečias darbo sąlygas, šią riziką įsivertinę, galėtų tokį sprendimą priimti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kalbėdama apie galimus karantino ribojimus, I. Šimonytė pabrėžė, kad per daug dėmesio skiriame žodžiams ir per mažai – turiniui.
„Karantinas yra tam tikras režimas, kurį gali reikėti įvesti, nes gali reikėti tam tikrų reikalavimų nustatymo. <...> Nustatant reikalavimą žmonėms dėvėti kaukes, ne taip, kaip dabar, rekomenduojant, reikalaujant kontaktinėse paslaugose, tarkime, didesniuose darbo kolektyvuose, jau reikėtų karantino. Kol kas mes kalbame apie ekstremalios situacijos reikalavimų sugriežtinimą.
Ar reikės žodžio karantinas, priklausys nuo to, ar reikės suvaržymų asmeniniam žmonių gyvenimui, tarkime, asmeniniams kontaktams ar asmeninei elgsenai, ar, vis dėlto, tik tam tikroms kontaktinėms veikloms, kurioms Galimybių pasas būtų naudojamas. Atsakyti į tai, dabar negaliu. Bet apribojimai tokie, kaip naudotis paslaugomis ar dirbti kontaktiniu būdu, pirmiausia būtų orientuoti į tuos žmones, kurie neturi imuniteto“, – aiškino I. Šimonytė.
Kalbėdama apie Galimybių pasą, I. Šimonytė pažymėjo, kad jau parengta tvarka, kai testai gyventojams nebebus kompensuojami, tad norint gauti Galimybių pasą, už koronaviruso testą teks susimokėti patiems. Premjerės teigimu, tokia nuostata galėtų įsigalioti artimiausiu metu.
Vyriausybė nubrėžė ribą, kada būtų įvesti nauji ribojimai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pagrindinis orientyras, sprendžiant dėl naujų ribojimų, būtų, kai šalyje užimtos būtų 300 koronaviruso ligoniams gydyti lovų užimtumas.
„Čia turėtume labai aiškiai pasakyti, kad čia nėra kažkoks žadintuvas, tikslus laikrodis ar diena „X“, tai tiesiog indikatorius, momentas, į kurį mes matome, kad judame. Tai Vyriausybė atitinkamai savo konkrečius sprendimus gali priimti ne tada, kai yra 301 ar 299, bet čia mūsų orientacija“, – sakė A. Dulkys.
Pasak A. Dulkio, yra penkios pagrindinės kryptys, kurioms turėtų būti pasiruošta. Pirma kryptis – suderinti būtinųjų kontaktinių veiklų sąrašą, jų ryšį su galimybių pasu, aptarti galimybių paso ryšį su ES skaitmeniniu pažymėjimu.
„Tada ir ribojimai sugultų į liniją“, – aiškino A. Dulkys.
Antra kryptis – teikiami pasiūlymai Vyriausybei dėl darbo ir veiklos sričių, kurias paliestų nauji ribojimai. Ministro teigimu, sąrašas būtų platesnis nei per ankstesnį karantiną.
Pasak A. Dulkio, taip pat turi būti išdiskutuojama dėl testavimo, ar tai turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, ar darbdavių lėšomis. Ministras teigė, kad būtina apsispręsti ir kokioms profesijoms tai būtų privaloma.
Penkta kryptis susijusi su nedarbingumo išmokų mokėjimu.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, sieti naujus ribojimus su 300 Covid-19 lovų skaičiumi, kai reikia pradėti mažinti sveikatos paslaugų teikimą sergantiems kitomis ligomis ar turintiems kitų poreikių, yra nekorektiška.
„Manau, kai yra 300, bus ir 400“, – sakė premjerė.
Ministrė pirmininkė siūlė užfiksuoti, kad nauji ribojimai atsirastų perspektyvoje, kai matoma, kad artėjama prie 300 užimtų lovų, o Vyriausybės nutarime aiškiai nusibrėžti, kas yra orientyras, pavyzdžiui, 250 lovų.
„Jeigu 300 yra ta riba, <...> tai nereikėtų ant tos ribos papildomus ribojimus įjungti, juos reikėtų įjungti anksčiau“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad toks sprendimas yra ruošiamas.
Vyriausybė taip pat kalba apie platesnį Galimybių paso įtraukimą. Nors antikūnų įtraukimo į Galimybių pasą klausimas keltas jam dar net nepasirodžius, iki šiol tai nėra išspręsta. Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar vasaros pradžioje teigė, kad reikiamus funkcionalumus dėl šio rodiklio įtraukimo išpildyti Registrų centrui yra pavesta iki rugpjūčio pradžios.
Kaip nurodė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, šis sprendimas nėra pasikeitęs.
„Registrų centras žada, kad jau rugpjūčio 4 d. bus antikūnų testo elementas matomas. Tai reiškia, kad žmonės, kur persirgo ir turi antikūnų, galėtų naudotis. Tik, matyt, būtų protingiau pasakyti, kad rugpjūčio pradžia [bus tas laikas]“, – trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo ji.
Praėjusią parą nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių ir vėl nefiksuota
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso atvejai, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Naujų mirčių nefiksuota šeštą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 2,4 procento.
Šalyje atlikti 5932 molekuliniai (PGR) ir 6761 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 629 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 2065.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4412 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9024 mirtys.
