Kovodami su infliacija, įvairių pasaulio šalių centriniai bankai didina palūkanų normas, nes didesnės skolinimosi kainos lėtina vartotojų kainų kilimą, nors kartu ir vėsina ekonomiką, tačiau Turkijos centrinis bankas yra pasirinkęs priešingą strategiją, nes šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra ne kartą pasisakęs prieš didesnes palūkanų normas, kurias vadina savo „didžiausiu priešu“.
Prezidentui paklusęs Turkijos centrinis bankas bazinę palūkanų normą praėjusį mėnesį sumažino nuo 13 iki 12 procentų.
Tuo tarpu R. T. Erdoganas, kuris, artėjant birželį įvyksiantiems visuotiniams rinkimams, yra sutelkęs dėmesį į ekonomikos augimą, jau paragino centrinį banką kitame pinigų politikos posėdyje, kuris įvyks spalio 20 dieną, dar apkarpyti palūkanų normas.
Valstybinė statistikos agentūra TUIK pirmadienį pranešė, kad metinė infliacija šalyje, rugpjūtį siekusi 80,2 proc., rugsėjį pakilo iki 83,45 procento.
Agentūros duomenimis, labiausiai kainos per metus pakilo transporto sektoriuje – 117,66 procento. Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos pašoko 93 procentais.
Pasirodžius šiai žiniai, Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki 18,56 liros – naujo rekordiškai žemo lygio.
Opozicijos lyderiai ir daugelis turkų nebetiki vyriausybės skelbiamais oficialiais duomenimis.
Nepriklausomų ekonomistų iš Turkijos tyrimų instituto ENAG paskelbti kas mėnesį atliekamo tyrimo duomenys parodė, kad kainos šalyje kyla kur kas sparčiau.
ENAG skaičiavimais, vartotojų kainų metinis prieaugis rugpjūtį siekė 181,37 proc., o rugsėjį – jau 186,27 procento.
