„Griuvo kelis dešimtmečius nuosekliai kurta ir stiprinta nepriklausoma šeimos medicinos sistema. Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos ir politikų deklaruojamų gerų ketinimų suteikti kokybiškesnes paslaugas Lietuvos regionų gyventojams, mūsų giliu įsitikinimu, praktikoje ji reikš paslaugų suprastėjimą pacientams, o šeimos gydytojams – dar ir visišką demotyvaciją dėl jų kompetencijos nuvertinimo“, – pranešime spaudai sako Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė.
Didžiausia klaida šeimos gydytojai įvardija siekį sujungti pirminę sveikatos priežiūros grandį (šeimos gydytojo ir jo komandos paslaugas) su antriniu sveikatos priežiūros paslaugų (gydytojų specialistų) lygiu ir ligoninėmis. Šeimos gydytojų interesus atstovaujančių organizacijų vieninga nuomone, šeimos gydytojams iš aktyvaus visokeriopą pagalbą pacientui teikiančio profesionalo vaidmens teks persikvalifikuoti ir susigyventi su technines funkcijas atliekančio sveikatos apsaugos sistemos darbuotojo vaidmeniu.
Neišgirsti, pervažiuoti ir demotyvuoti
„Liūdniausia, kad norėdami gelbėti rajonų ligonines ir gerai atrodyti prieš rinkėjus, politikai lengva ranka paaukojo ilgus metus nuosekliai kurtą ir stiprintą nepriklausomą šeimos gydytojo institutą, neįsiklausė, ką sakome, mes, šeimos gydytojai, esantys arčiausiai savo pacientų ir suprantančių, kaip reforma atrodys ne popieriuje, o praktikoje.
Priešingai – dabar esame laikomi vos ne priešais, ne kartą sulaukėme aštrių replikų, kieno interesus atstovaujame, kad neva esame opozicijos įrankis, todėl racionalios diskusijos visame reformos procese, deja, nebuvo. Jaučiamės traktuojami kaip trukdis įsisavinti ES lėšas, nes, sprendžiant iš reformos autorių retorikos, pagrindinė reformos prasmė yra lėšų įsisavinimas, o ne kaip pagerinti pačią sveikatos sistemą“, – sako šeimos gydytojų atstovė.
„Ne kartą siūlėme tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetui, tiek Sveikatos apsaugos ministerijai ieškoti dialogo, siūlėme neskubėti, bet labai jautėsi, kad atsimušame kaip į sieną. Subūrėme visų šeimos gydytojus vienijančių organizacijų atstovus ir net ir nekviesti atvykome į Sveikatos reikalų komitetą išreikšti savo nuomonę ir pasiūlymus.
Matėme, kad mūsų nuomonės nebuvo norima girdėti, nors anksčiau šeimos gydytojų organizacijų atstovai prieš priimant svarbius mūsų bendruomenei sprendimus dalyvaudavo sprendimų priėmime kaip ekspertai. Patys pasiūlėme net įstatymo pakeitimo formuluotę, leidžiančią mums patiems rinktis bendradarbystę su kitomis gydymo įstaigomis, o ne priverstinai, bet į mūsų pasiūlymus nebuvo niekaip atsižvelgta – jaučiamės neišgirsti, pakišti po traukiniu ir demotyvuoti. Nuolatos kartojami politikų ir ministro žodžiai, kad nebijokite, viskas bus gerai, mūsų neguodžia – įvykus reformai šeimos gydytojas lieka nublokštas į pačias paraštes“, – sako A. Astafjeva.
Pasak Šeimos gydytojų atstovės, pirmieji nerimą keliantys ženklai apie ligoninių iniciatyvą perimti šeimos gydytojų funkcijas pasiekė jau vakar iš Šiaulių rajono, net nelaukiant formalaus reformos įtvirtinimo Seime.
Naudinga regionų ligoninėms, bet pacientams gerų žinių nebus
Pasak šeimos gydytojų profsąjungos valdybos narės, iš visos šios reformos tikrai laimės ne pacientai, o regionuose stagnuojančios ligoninės, prie kurių bus privalomai prijungti sėkmingai veikiantys pirminės sveikatos priežiūros centrai. Pakeitus teisės aktus, jau netrukus turėsime situaciją, kai ne šeimos gydytojas spręs, kur nukreipti ir ar apskritai verta nukreipti pacientą, tačiau sprendimų galią perimsiantys ligoninių – būsimųjų jungtinių centrų – vadovai, atsižvelgdami, kurio skyriaus palatoje trūksta ligonių.
„Pacientams gerų žinių, deja, nebus – nors pas norimą specialistą naujai kuriamuose centruose pacientai galės užsirašyti greičiau, tačiau padidės laukiančiųjų eilėse skaičius, todėl laukimo laikas tik ilgės. Be to, nebebus galima, kaip buvo iki šiol, nukreipti pacientų į kitus sveikatos centrus, kai aplink nėra reikiamos kompetencijos ar specializacijos gydytojo – specialisto, arba šios konsultacijos taps mokamos, kas dar labiau atitolins mažų pajamų regionų gyventojus nuo kokybiškų sveikatos paslaugų ir gerovės valstybės kūrimo. Laisvės migruoti po skirtinguose miestuose esančias gydymo įstaigas nemokamai taip pat nebeliks“, – reformos veikimą praktikoje apibūdino A. Astafjeva.
Tikisi, kad situaciją dar bus galima sutvarkyti
Tikimės, kad mūsų prašymus ir argumentus išgirs ir peržiūrės prezidentas, teigiantis, kad demokratinėje valstybėje yra svarbi abipusė diskusija, o Seimo sprendimai bus grąžinti tobulinti į Seimą. Bet kokiu atveju ginklų nesudedame ir sieksime, kad poįstatyminiai aktai, kuriuos rengiant tikimės būti pakviesti, kiek įmanoma labiau apsaugotų šeimos gydytojų ir jų pacientų interesus“, – sako A. Astafjeva.
Šeimos gydytojams atstovaujančios pagrindinės šalies organizacijos – Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, LSMU KK Šeimos medicinos klinika, VUL SK Šeimos medicinos centras ir Jaunųjų gydytojų asociacija – ragino stabdyti sveikatos įstaigų pertvarkos traukinį, kol dar ne per vėlu, ir grąžinti priėmimo stadiją pasiekusį įstatymo projektą tobulinti. Svarbiausias šeimos gydytojus vienijančių organizacijų siūlymas buvo išlaikyti pirminės sveikatos priežiūros grandies autonomiją.
Reformos rengėjams neatsižvelgus į atstovų teiktus pasiūlymus, kaip kompromisą šeimos gydytojai siūlė apjungti tik antrinio lygio ir stacionaro paslaugas, įrengiant juose aukščiausio lygio diagnostinius centrus, kuriuose būtų suteikiamos visos esminės paslaugos pacientams. Šie diagnostiniai centrai, bendradarbiaudami su visuomenės sveikatos centrais, taip pat rūpintųsi paciento paslaugos tęstinumu, kuris yra ypač svarbus, kai pacientas išleidžiamas iš ligoninės. Bendradarbiaujant su šeimos gydytojais, tai leistų suteikti geriausias paslaugas pacientui.
