Žmonės masiškai plūsta dėl kompensacijų už šildymo paslaugas: „Vakarais su vyru sėdime be šviesos“

TAIP PAT SKAITYKITE:

TV3 Žinios. Vilniuje daugėja nepasiturinčių; Apiplėštas Luvras; Protestai prieš Trumpą

Sąskaitas už šildymą gausite daug mažesnes: štai ką reikia daryti

Apsilankę šioje Lietuvos kavinėje čia niekada negrįš: „Taip elgtis galima tik valgykloje“

Vilniaus savivaldybė apgulta kompensacijų už šildymą prašančiųjų. 91 metų Jadvyga tikisi, kad mokesčiai už šilumą bus mažesni, nes iš pensijos sunku išgyventi, ypač atvėsus orams.

„Už vandenį, už viską reikia mokėti, už šviesą. Dabar vakarais su vyru sėdime be šviesos, žiūrime televizorių“, – pasakoja vilnietė Jadvyga.

Kompensacijų reikia daugiau nei pernai

Kompensacijos už šildymą atėjo prašyti ir 85-erių Vytautas. Sako, kad ir be šildymo sąskaitų sunku išgyventi iš pensijų, kai žmona jau ketverius metus po insulto guli patale.

„Reikia pirkti vaistus, reikia pirkti sauskelnės – ne visi vaistai kompensuojami“, – pasakoja vilnietis Vytautas.

Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrimo poskyrio vedėja pastebi, kad šiemet kompensacijų už šildymą prašančiųjų yra daugiau nei pernai.

„Šiais metais nuo rugsėjo pirmosios gavome maždaug 18 tūkst. vilniečių prašymų dėl kompensacijų. Tai yra 25 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu“, – sako Socialinių išmokų skyrimo poskyrio vedėja Inga Grinevič.

Savivaldybės atstovė spėja, kad dar viena kompensacijų banga plūstels, kai žmonės gaus pirmąsias šildymo sąskaitas, o kita – po Naujųjų, kai nebeliks šildymo lengvatos. Pernai savivaldybė gavo 52 tūkst. prašymų dėl šildymo kompensacijų.

Padidėjusį besikreipiančiųjų srautą jaučia ir „Maisto bankas“.

„Vienišiems senjorams atėjus žiemai reikės mokėti daugiau už butą, tad jie dažnai priėję prie mūsų prekystalio skundžiasi ir sako, kad galėtų dažniau ateiti atsiimti maisto“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Rudeniop dažniau ranką tenka ištiesti ne tik senoliams.

Pagalbos reikia ne tik senjorams

„Vieniši tėvai ką tik leido vaikus į mokyklą. Atsirado naujų išlaidų – būreliai, priemonės... O jeigu šeimoje yra tik vienas maitintojas, tai jie irgi susiduria su iššūkiais“, – sako S. Gurevičius.

„Maisto bankas“ padeda maistu beveik 250 000 žmonių visoje Lietuvoje, nors Statistikos departamentas rodo, kad beveik 500 000 žmonių neįstengia įsigyti visaverčio maisto.

„Labai skaudu girdėti apie dirbančiųjų skurdą. Tai – tikra Lietuvos gėda, jei žmonės, dirbdami ir gaudami minimalias pajamas, negali išlaikyti savęs ir savo vaikų. Tai – labai skaudu“, – sako Carito atstovė Ieva Urbonaitė.

Kad bent prieš šventes vargstantiems būtų nors kiek lengviau, jau dabar „Caritas“ pradėjo dalyti tuščius „Dosnumo krepšelius“, kuriuos tikisi atgauti su ilgai negendančiais produktais.

„Šios iniciatyvos esmė – paimti iš Carito skyriaus „Dosnumo krepšelį“, dosniai pripildyti jį maisto produktais ir grąžinti į Carito skyrių.“

Šiemet Caritas paruošė daugiau nei 20 tūkst. „Dosnumo krepšelių“. Pernai į „Caritą“ grįžo 13 tūkst. dosniai pripildytų krepšelių. Daugiausia maisto aukojo įmonės, įstaigos, mokyklos.

„Labiausiai vertinami tokie produktai, kurių nereikia gaminti – ypač tarp gyvenančių benamystėje. Tai mėsos ir žuvies konservai, cukrus, arbata“, – sako I. Urbonaitė.

Caritas ragina – užuot nusukus žvilgsnį nuo vargstančio žmogaus, dalinkimės tuo, kuo galime.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.