Prie karinės technikos išrikiuotos Rukloje Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke esantys kariai sako karo grėsmės nejaučia.
„Aš asmeniškai dirbu savo darbą, tarnauju tėvynei ir per daug nekreipiu į tai dėmesio“, – sako grandinis Lukas Birsėnas.
„Keliam sau aukštesnius tikslus ir stengiamės būti kuo geresni negu buvom vakar. Ir to pasiruošimo vis daugiau turim“, – kalba seržantas Eimantas Andriūnas.
O nuo Ukrainos pasienio atskriejantys galimo karo ženklai – kasdien kelia vis didesnį susirūpinimą. Rusija prisidengdama karinėmis pratybomis telkia itin gausias pajėgas – skaičiuojama, kad Ukrainos pašonėje yra daugiau nei 100 tūkstančių karių, vien Baltarusijos pusėje jų šiomis dienomis susikaupė kelios dešimtys tūkstančių.
„Jis labai sparčiai artėja prie 30 tūkst. ir matyti, kad visos tos pajėgos orientuotos į pietus. Visos pajėgos orientuotos prieš Ukrainą. Pratybų dalis ar ne pratybų dalis, jau vertina kariniai specialistai, kad tai itin pavojinga situacija“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Europoje tvyrant įtampai Vokietija jau kitą savaitę į Lietuvą atsiunčia dar apie pusketvirto šimto karių prie jau esamų 500.
„Svarbiausia, ką Vokietija daro, tai kad labai adekvačiai, efektyviai ir laiku reaguoja į besikeičiančią situaciją. Praėjo nedaug laiko, kai mes iškėlėm šį klausimą ir sprendimas buvo greitas ir toks, kokio galėtume tikėtis iš mūsų NATO sąjungininkų“, – kalba Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šie kariai papildys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės gretas.
„Mes imamės papildomų saugumo priemonių. Proporcingai, neeskaluodami, bet siunčiame labai stiprų ir aiškų atgrasymo ir gynybos signalą visai aljanso teritorijai. Būdami čia Lietuvoje, mes suprantame jūsų specifinę geografinę padėtį ir geopolitinę situaciją“, – teigia NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.
Kariai atvyks ir su papildoma ginkluote.
„Artilerija atvažiuoja, žvalgybos elementas atvažiuoja, cheminio švarinimo elementas, kuris reikalingas vykdant operaciją. Tai kartu treniruosimės ir ir jeigu reiks operaciškai panaudosim“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Lietuvoje šiuo metu tarnauja apie 1200 sąjungininkų karių. Lietuva tikisi dar daugiau, kad mūsų šalyje nuolat būtų dislokuotos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos.
„Tai būtų geriausias atgrasymo veiksnys, kurį NATO kaip kolektyvinio atgrasymo ir gynybos sistema galėtų suteikti ne tik Lietuvai, bet ir viso regiono saugumui“, – teigia G. Nausėda.
NATO Priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje įsteigtas prieš penkerius metus. Tokios kovinės grupės taip pat dislokuotos Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Minint šią sukaktį Rukloje įvyko bataliono kovinės grupės rotacijos bei vadovybės pasikeitimas.
„Šios pajėgos rodo aiškią ir griežtą NATO reakciją į blogėjančią saugumo situaciją. Ir jos liks savo vietose tiek ilgai, kiek reikės“, – teigia NATO karinio komiteto pirmininkas Robas Baue'as.
Per penkerius metus rotuodamiesi kas pusmetį mūsų šalyje jau treniravosi per 15 tūkstančių sąjungininkų karių.
