Valstiečių lyderiai po pirmojo rinkimų turo nedemonstravo optimistinių nuotaikų, tačiau žengęs į Seimą prabilo, kad dar ne viskas prarasta. Neva yra galimybė išlaikyti valdžią dar vieną kadenciją.
„Antras turas gali koreguoti ženkliai ir esmingai rezultatus ir visko gali būti“, – sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Mūsų pagrindinis konkurentas rinkimuose savo lubas, tikriausiai, pasiekė“, – pasakoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Bet politologai ir apžvalgininkai ne tokie pozityvūs. Konservatoriai ir dvi liberalų partijos drauge jau užsitikrino 38 mandatus kitos kadencijos Seime, o dar 19-oje apygardų kaunasi tarpusavyje, tad dešinės koalicija galima sakyti jau dabar turi 57 mandatus. Kai valstiečiai, socialdemokratai ir darbiečiai kartu sudėjus turi užsitikrinę 39 vietas.
„Inercija yra centro dešinės pusėje, jie turi inerciją ir labiau savimi dabar pasitiki, bet rezultatas gali būti visiškai neprognozuojamas“, – teigia Vytauto didžiojo universiteto dėstytojas Šarūnas Liekis.
„Aistros dar verda, nenurimę, dar antras turas laukia“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Eina kitos dienos po rinkimų – Valstiečių lyderiai sako, kad preliminarios kalbos su kitų partijų atstovais dėl centro kairės koalicijos jau prasidėjusios. Tuo tarpu konservatoriai su liberalais apie koaliciją toliau kalba atsargiai.
„Ar aš matau galimybę apskritai kalbėtis, tai, aišku, faktas, žinoma, bet man rodos, kad dabar tom kalbom yra truputį ankstoka“, – sako Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Aritmetika rodo į tą pusę, bet vėlgi, gali būti įvairiausios kombinacijos“, – pasakoja Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Dar daugiau, Laisvės partijos lyderė sako, kad nėra visiško aiškumo, jog jie galėtų dirbti su konservatoriais. Esą ir partijų vertybės skirtingos.
„Visiškai nesutampa. Ne, nu yra matyt su visais galima rasti bendrų taškų, bet tai labai yra skirtingos organizacijos“, – teigia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Pamatiniai dalykai sutampa, kai kurie, jeigu mes kalbame apie pagarbą žmogaus teisėms, žodžio laisves, apie vakarietišką Lietuvos kryptį, jeigu mes klabame apie pamatą, tai aišku, bet ir su socdemais sutampa“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Nesutarimas tarp konservatorių ir Laisvės partijos liberalų buvo iškilęs sprendžiant paplūdimio Lukiškių aikštėje klausimą. Požiūriai skiriasi ir dėl homoseksualių santykių, ar istorinės atminties.
„Nemanau, kad vardan valdžios galimybės, kad jie neperžengtų per kokius nors savo ideologinius ir vertybinius nusistatymus, čia juk Lietuva, čia Lietuvos politika“, – sako apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Tačiau jeigu pavyks peržengti ideologinių skirtumų barjerą ir bus suformuota centro dešinės koalicija su konservatoriais priešakyje, intrigų, anot apžvalgininkų netrūks ne tik jos viduje – prognozuojama įtampa santykiuose su prezidentūra.
„Prezidentas buvo išrinktas centro kairės balsais, tai aišku balsavo ne Šimonytės rėmėjai, dabar rinkimuose pirmame ture pirmauja Šimonytės rinkėjai, ir dabar jeigu Šimonytė bus premjerė su valdančiąją koalicija, jos programinės nuostatos paprastai nieko bendro neturi su gerovės valstybe“, – pasakoja Š. Liekis.
„Tai yra konkuruojančios jėgos, konkuruojančios politinės organizacijos ir grupuotės, turinčios ir tam tikrų asmeninių sąskaitų ir antipatijų“, – teigia V. Bruveris.
Apžvalgininkai svarsto, kad dėl šios priežasties Gitanas Nausėda galbūt ir tylėjo bei nekomentavo pirmojo rinkimų turo rezultatų.
„Yra atviros galimybės visoms koalicijoms, ir dešiniosioms, ir kairiosioms“, – kalbėjo Prezidentas Gitanas Nausėda.
Nausėda prieš kelias savaites duodamas interviu CNN teigė, kad chaotiški ir aršūs Jungtinių valstijų prezidento rinkimų debatai jam priminė jo kovą dėl šalies vadovo posto:
„Pasakysiu nuoširdžiai, aš nepamiršau savo rinkimų, kurie vyko prieš metus. Pamenu, kad juose irgi buvo karšta, tačiau po visko tu prieini prie savo varžovo ir jam padėkoji, kad jis padėjo tau būti geresniam.“
Tąkart daugelį nustebino toks jo pasakymas, o taip pat ir pačią Šimonytę. Ji net palygino tokį pasakymą, su teiginiu, kad Kinija yra demokratiška šalis. Tačiau dabar abi pusės tikina, kad jokios tarpusavio trinties nėra.
„Aš jokių problemų neturiu, man prezidento rinkimai pasibaigė prieš pusantrų metų“, – sako konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.
„Aš tikrai neturiu jokių asmeninių trinčių su gerbiama Ingrida, kaip neturiu ir su partija, kuri šiuo metu laimi rinkimus“, – pasakoja G. Nausėda.
Pats Nausėda žadėjo naująją Vyriausybė laiminti itin griežtai ir pirmiausia atsižvelgdamas į tai, ar sutampa požiūris į gerovės valstybę. Tačiau kas tai konkrečiai yra – aišku ne visiems.
„Tai reikėtų aiškintis, kas yra gerovės valstybė“, – teigia A. Armonaitė.
Dar vienas prognozuojamas prezidento ir dešiniųjų mūšis – dėl vietos Europos Vadovų Taryboje. Įprastai valstybes joje atstovauja premjerai, tačiau Dalia Grybauskaitė šią rolę buvo perėmusi į savo rankas, o Nausėda tai bent jau kol kas tęsia.
„Manome, kad turėtų tai būti premjeras, ar premjerė. Na, tiesiog tokia buvo politinė tradicija ir mes manome, kad prie jos turėtų būti grįžta“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai yra nusistovėjusi Lietuvos politinė tradicija ir aš nematau nė vieno argumento kodėl šitą tradiciją reikėtų keisti“, – sako G. Nausėda.
Prezidento rinkimų antrasis turas, per kurį ir paaiškės galutinis Seimo veidas, vyks kitą savaitę.
