„Kinija yra didžioji valstybė ir realiausia pretendentė į antrosios supervalstybės statusą be JAV ir automatiškai reiškia, suponuoja, kad natūralu tai, kad ji domisi visu likusiu pasauliu, kiekviena valstybe ir natūralu, kad domisi ir jos politiniais elitais“, – sako Vilniaus universiteto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas.
„2017 metais Kinijoje buvo priimtas įstatymas, žvalgybos įstatymo pataisos, pagal kurias net ir privačios kompanijos, jų surinkti duomenys, esant poreikiui, turėtų būti teikiami Kinijos Vyriausybei žvalgybiniams tikslams. Tai faktas, kad šitie duomenys tikrai nėra kažkokios kompanijos vien reikalas, jie tikrai, neabejokime, buvo perduoti Kinijos Vyriausybei“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Buvęs saugumo departamento vadovas sako, kad nereikėtų stebėtis, kad Kinija renka informaciją. Nėra abejonių, kad informaciją apie įtakingiausius lietuvius, jų šeimas, pomėgius ir nuodėmes turi surinkusios ir Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių žvalgybos.
Tą daro visos pasaulio šalys, įskaitant ir Lietuvą.
„Praktiškai nereikalinga ta žvalgyba, jeigu to darbo nedaro, tai ją reikia uždaryti, kam žmonių pinigus mokėt. Jeigu valstybė nežino, kas vyksta gretimose valstybėse, ne tiktai iš viešų šaltinių bet ir užkulisiuose, tai praktiškai tokios tarnybos nereikalingos“, – komentavo buvęs valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
Renkama informacija ne tik leidžia geriau analizuoti valstybės veikimą ir nuotaikas jose, bet ir pasitarnauja siekiant savų tikslų bandant paveikti konkrečius asmenis.
„O kodėl vat būtent apie asmeninį gyvenimą, apie šeimos narius, tai po to naudojama šantažui? Žinoma, verbavimui, ir viskas. Kaip čia pasakyti, ne tik 20-am amžiuje tai vyko, ir 19-am ir 18-am ir 17-am ir visais amžiais, skirtingais būdais tiktai“, – komentavo buvęs valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
„Kiekvienas žmogus, kuris yra sąveikavo su ta valstybe, tarkim vykęs, kaip turistas, pastaraisiais metais turėjom didesnius tuos srautus, norėdamas gauti vizą tikrai pateikia didelę masę duomenų apie savo asmeninį gyvenimą, iki pat savo tėvų kontaktų, gimimo vietos ir t.t., ar ambasadoj, ar važiuodamas į Kiniją jis ar ji pateikia savo biometrinius duomenis ir akivaizdu, kad jie yra saugomi, kad jie yra tam tikroje duomenų bazėje“, – pastebi Vilniaus universiteto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas.
Šiuolaikinių technologijų laikais rinkti informaciją, net ir asmeninę, tampa gerokai paprasčiau. Žmonės dažnai patys internete viešina savo gyvenimų detales. Bet iššūkį kelia ir naujosios technologijos.
„Jau yra signalas, taip, mes esame objektas, tyrimo objektas ir iš Kinijos pusės. Todėl priimdami sprendimus dėl įvairių technologijų procesų Lietuvoje, kaip ir minėjau, dėl 5G ryšio, tą turime turėti omenyje, tai yra signalas dar kartą ir perspėjimas mums, kad turime įsileisti tik transatlantinio saugumo kriterijus atitinkančias kompanijas“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Iš kinų įmonės iš viso nutekėjo duomenys apie pustrečio milijono asmenų iš viso pasaulio. Tiesa, atkurti pavyko tik 10 procentų visos duomenų bazės. Pastaruosius porą metų Valstybės saugumo departamentas praneša ir apie suaktyvėjusią Kinijos agentų veiklą Lietuvoje.
