Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija nusprendė suformuoti prie vakarų sienos naujus karinius junginius ir dalinius.
„Mes nuolat tobuliname savo kariuomenės pajėgas. Iki metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus suformuota apie 20 darinių ir karinių dalinių... Šiemet planuojama tiekti apie du tūkstančius ginklų regiono kariams“, – „Interfax-Ukraine“ cituojamas S. Šoigu.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Sergejus Riabkovas kiek anksčiau perspėjo, kad prieš V. Putino ir J. Bideno susitikimą Ženevoje „Maskva pateiks kelis signalus, kurie nepatiks JAV“.
Kartu su jau eiliniais galimai Kremliaus proteguojamais programišių išpuoliais prieš JAV valdžios institucijas ir privačias bendroves kariuomenės dalinių stiprinimas vakarų kryptimi gali būti Rusijos spaudimu prieš V. Putino susitikimą su J. Bidenu, rašoma „The Washington Post“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, paklaustas, ką mano apie tai, kad Ukraina nori būti NATO, tačiau pats gynybinis aljansas nenori įsitraukti į karą su Rusija, nes tai yra „karštas“ konfliktas, atsakė: „Aš manau, kad tai necivilizuotas, nešiuolaikiškas, neteisingas požiūris į žmonijos saugumą. Tas politinis egoizmas, kuris yra šiandien dėl šių baimių, gali atvesti prie to paties Trečiojo pasaulinio karo. Negali būti pozicijos: „Pažiūrėsim“. Taip, niekas nenori, tačiau mes jau turime šią situaciją. Man atrodo, kad tai nelabai sąžininga – mes juk saugome, mes – šios egzistavimo, europietiškos civilizacijos, žmogaus teisių ir laisvių filosofijos siena“.
Rusija dislokavo didžiausią karių skaičių nuo Krymo aneksijos
2021-ųjų balandžio pradžioje Rusija, prisidengusi karinėmis pratybomis, sutraukė prie sienos su Ukraina ir į okupuotą Krymo teritoriją milžinišką karinės technikos ir kariuomenės kiekį.
Rusijos karių skaičius, įvairių ekspertų ir NATO atstovų vertinimu, galėjo siekti 80-120 tūkst. Tai buvo didžiausias prie vakarinės Rusijos sienos sutrauktas karių skaičius nuo pat Krymo aneksijos 2014-aisiais.
Kariuomenės skaičiaus augimas, kuris tęsėsi kelias savaites, Ukrainoje ir Vakarų šalyse buvo vertinamas kaip Kremliaus politinis spaudimas ne tik Kijevui, bet ir naujai išrinktam JAV prezidentui Joe Bidenui. Manoma, kad tokiu būdu Vladimiras Putinas siekė išprovokuoti JAV prezidento skambutį, o vėliau ir susitikimą. Ilgainiui taip ir įvyko – abiejų šalių prezidentai kalbėjo telefonu, o birželio viduryje yra numatytas jų susitikimas Ženevoje.
Balandžio 23-ąją Rusija pradėjo savo Pietų ir Vakarų karinės apygardos padalinių atitraukimą, pareiškus, kad „jiems iškelta užduotis buvo sėkmingai įvykdyta“.
Nepaisant to, CIT tyrėjų teigimu, Rusija atitraukė tik dalį savo karių, o visą karinę techniką ir naujai įrengtas kariuomenės stovyklas paliko vietoje. Pasak ekspertų, tai leistų rusams sugrąžinti padėtį į ankstesnę karinę įtampą vos per kelias dienas.
NATO: mes ginsime sąjungininkes
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pakomentavo ir Kremliaus planus sukurti 20 naujų karinių junginių. Jis perspėjo, kad aljansas yra pasirengęs saugoti savo sąjungininkus.
⚠️ Join LIVE ⚠️
Online pre-ministerial press conference #NATO #ForMin #DefMin
📍@NATO HQ, Brussels https://t.co/7YYMhvsU9AREKLAMA— Jens Stoltenberg (@jensstoltenberg) May 31, 2021
Gegužės 31-ąją vykusios spaudos konferencijos metu jis pareiškė, kad egzistuoja grėsmė dėl Rusijos galimo karinės jėgos panaudojimo prieš kaimynines šalis. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija ir toliau destabilizuoja situaciją Donbase bei Ukrainos rytuose.
„Tai viena iš priežasčių, kodėl NATO pastaraisiais metais padidino mūsų pajėgų parengtį… Mes demonstruojame savo pasirengimą ginti mūsų sąjungininkes, taip pat ir bendrų pratybų pavidalu. Tačiau viską, ką darome, yra vardan gynybos“, – aiškino jis.
