„Regitros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 1,59 mln. dyzelinu, benzinu arba dujomis varomų lengvųjų automobilių. Tūkstančiai jų vairuotojų kasdien užsuka į degalinę pasipildyti kuro bakus.
Nors Lietuvoje yra nemažai automatinių degalinių ir galimybių be kontakto su pardavėjais atsiskaityti kortele tiesiog prie kolonėlės, didesnė dalis klientų už degalus ar kitus pirkinius atsiskaito gyvai.
Ar iš jų bus reikalaujama galimybių paso? Jei taip – dar prieš pilantis degalus ar tik atsiskaitant už juos?
Prekybai naftos produktais išimties nėra
Nuo rugsėjo 13 d. įsigalioja rugpjūtį pakeistas Vyriausybės nutarimas dėl „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“.
Jame numatyta, kad kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma atsižvelgiant į operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, ir kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi tik asmenys, atitinkantys vieną iš šių kriterijų: žmogus yra pasiskiepijęs nuo koronaviruso, juo persirgo, arba turi neigiamą testo rezultatą.
Neatitinkantys nė vieno iš šių kriterijų, kontaktiniu būdu galės būti aptarnaujami tik teikiant 25-ias minėtame nutarime įvardytas paslaugos ar ūkines veiklas.
Viena iš jų – prekyba parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas neviršija 1 500 kv. m.
Vis dėlto nei šiame nei kitame pirmadienį įsigaliosiančiame nutarime numatytose išimtyse, kada nereikalingas galimybių pasas, nėra minima degalinių veikla ar prekyba degalais ar kitais naftos produktais.
Degalines norėjo įtraukti, bet persigalvojo?
Po to, kai rugpjūtį Vyriausybė priėmė garsųjį nutarimą, kažkas veikiausiai pastebėjo, kad jame nėra nieko parašyta apie galimybių paso reikalavimus degalinėse.
Tik taip būtų galima paaiškinti, kam Vidaus reikalų ministerijai reikėjo parengti ir registruoti dar neįsigaliojusio nutarimo pakeitimą ir numatyti, kad galimybių paso degalinėse nereikės.
„Nutarimo pakeitimo projektu numatomos papildomos prekybos vietos, kuriose būtų teikiamos paslaugos galimybių paso neturintiems asmenims, t. y. parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra ir žemės ūkio technikos atsarginių dalių pardavimas, vaistinėse, degalinėse, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko“, – rašoma nutarimo projekto lydraštyje.
Šis Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas turėjo būti priimtas šiandien, rugsėjo 8 d., portalui tv3.lt paaiškino Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Tačiau taip nebus – Vyriausybė esą grąžino ministerijai parengtą projektą ir jo iš viso nesvarstys, nors išvadas jam buvo pateikusios ir kitos ministerijos, ir pačios Vyriausybės kanceliarijos teisininkai.
Kaip informavo Vidaus reikalų ministerija, atmestame nutarime planuoti reikalavimai bus nustatyti ekstremalios situacijos operacijų vadovo, t. y. sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimais.
Nors iki galimų ribojimų pradžios liko vos kelios darbo dienos, jo vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai iki antradienio vakaro negalėjo pasakyti, ar nuo kitos savaitės degalinėse bus reikalaujama galimybių paso.
Neoficialiai šios ministerijos atstovai paaiškino, kad apie tai dar bus diskutuojama su suinteresuotomis verslo grupėmis. Tačiau paprašius atsakyti oficialiai, ministerija paprašė persiųsti klausimą el. paštu – į jį esą atsakys teisininkai.
Degalinės elgsis skirtingai
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas tiesiai neatsakė, ar jo vadovaujamai asociacijai priklausantys degalinių tinklai nuo pirmadienio tikrins klientų galimybių pasus.
Vis dėlto jis leido suprasti, kad nemažai degalinių operatorių Vyriausybės nutarime įžvelgia leidimą degalinėms veikti taip, kaip maisto prekių parduotuvėms.
„Man atrodo, kad šituo atveju nėra jokio skirtumo, kas ką pardavinėja. Pagrindinė veikla yra prekių pardavimas. Į degalinių veiklą reikia žiūrėti kompleksiškai. Vėlgi, pagal ką matuosi pagrindinę veiklą – pagal pajamas, pagal pelną, pagal vienetus“, – svarstė E. Cicėnas.
Jis pripažino, kad veikiausiai pagrindinė degalinių veikla yra prekyba naftos produktais. Tačiau Vyriausybės nutarime esą nėra pasakyta, kad joms netaikoma prekybos maisto prekėmis išimtis.
„Šio Vyriausybės nutarimo tikslas turbūt yra riboti žmonių patekimą į kažkokias prekybines patalpas arba jas kontroliuoti. Taip, išskiriami maisto produktus, bet, nežinau, turbūt kiekviena prekybos vieta pagal kažkokius kriterijus turėtų pasidaryti analizę, ar jie labiau prekiauja maisto produktais, ar degalais.
Čia labai daug vietos neaiškumui ir interpretacijoms, kai reguliavimas yra toks. Kaip pasakyti, kiekvienas degalinių tinklas turbūt turėtų įsivertinti, kaip jie žiūri į visą šitą reguliavimą – ar jiems privalu bus tikrinti galimybių pasus, ar ne“, – komentavo asociacijos vadovas.
Užtektų vieno žodžio ir diskusijų neliktų
Pasak E. Cicėno, jeigu bus iškomunikuota ar susiklostys praktika, kad degalinės galimybių pasus privalo tikrinti, tai ir tikrins, ir siūlys klientams atsiskaitinėti už degalus lauke, automatinėse kasose.
„Tačiau sutikite, tai nėra geriausias pavyzdys, kaip aiškiai išplatinti žinutę, kokie taikomi reikalavimai, ypač degalinėje. Tiesiogiai nėra aišku, kas yra pagrindinė veikla, kas yra ne pagrindinė veikla – čia interpretavimo klausimas, pagal ką mes apibrėžiame pagrindinę veiklą“, – pabrėžė degalinių operatorių atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad maisto produktais neprekiauja išimtinai tik savitarnos degalinės. Visose kitose galima nusipirkti ir fasuotų, ir vietoje paruoštų maisto produktų, gėrimų.
„Tikrai didelę dalį jų pajamose sudaro prekyba maisto produktais. Tam jie turi ir licencijas, ir pan. Kiekvieną parduotuvę ar degalinę reikėtų vertinti atskirai.
Jeigu dauguma klientų atsiskaitinėja automatinėse kasose, netgi ten, kur yra parduotuvės, jeigu per viduje esančią kasą tos transakcijos „neprasisuka“, tai pagal apyvartą pagrindinė veikla būtų prekyba maisto produktais“, – svarstė pašnekovas.
Jo įsitikinimu, jeigu valstybės institucijos nori sureguliuoti šį klausimą, t. y. riboti prekybą tiems žmonėms, kurie neturi galimybių paso, jeigu siekis yra riboti ir degalinių veiklą, tai užtenka parašyti vieną žodį ir visi klausimai baigtųsi.
„Kadangi vieno žodžio pritrūko, yra daug interpretacijų. Manau, degalinių operatoriai elgsis skirtingai – gali būti, kad vieni tikrins, kiti netikrins, arba lauks konkretaus išaiškinimo.
Ši situacija turėtų būti išspręsta gana greitai ir kontroliuojančių institucijų iniciatyva. Ir nebūtina to formalizuoti – užtenka pasakyti, kaip organizuojamas darbas, kai taikomos tokios priemonės“, – apibendrino E. Cicėnas.
