REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors dėl techninių kliūčių ir gerokai pavėlavusi, greitaeigė „Raketa“ išplaukė į pirmąjį šiemet reisą iš Kauno į Nidą. Verslininkai sako, kad jau rezervuota kone pusė sezono bilietų, o keleiviai atvirauja – plaukia ir švęsdami įvairias progas, ir tiesiog pramogai. Laivyba Nemune atsigauna ir kelionės laivu populiarėja.

Nors dėl techninių kliūčių ir gerokai pavėlavusi, greitaeigė „Raketa“ išplaukė į pirmąjį šiemet reisą iš Kauno į Nidą. Verslininkai sako, kad jau rezervuota kone pusė sezono bilietų, o keleiviai atvirauja – plaukia ir švęsdami įvairias progas, ir tiesiog pramogai. Laivyba Nemune atsigauna ir kelionės laivu populiarėja.

REKLAMA

Prie greitaeigio laivo „Raketa“ rikiuojasi keleiviai. Susiruošusiųjų iš Kauno į Nidą plaukti pirmuoju šiemet reisu beveik pusšimtis. O progos įvairiausios.

„Plauksim pirmą kartą Nemunu, žinom, kad gražios vietos, automobiliu esam važiavę tomis pakrantėmis, norim pažiūrėt, kaip atrodo“, – sako keleivis Ženius.

„Pirmos klasės pabaigimo proga“, – kalba keleivis Mykolas.

„Mes gavom dovanų 40 metų santuokos proga ir labai džiaugiamės – iš vaikų“, – pasakoja keleivė Irena.

REKLAMA
REKLAMA

„Čia vaikystės svajonė, tėvai bandė bandė su „Raketa“, taip ir nepavyko, tai dabar ir vaikystės svajonę išpildysim, ir mano gimtadienis buvo prieš porą dienų – dovanėlę pasidarėm, tai skrisim su „Raketa“ į Nidą“, – sako keleivis Ramūnas.

REKLAMA

Nors prasidėjusi vasara dar orais nelepina, žmonės atvirauja, kad vasariškų pramogų jau norisi.

„Pirmą kartą, būtent atostogų metu dviem parom į Nidą, grįšim rytoj vakare“, – kalba keleivė Jadvyga.

„Mes paprasčiausiai pramogaujam, ir sakėm, nuo šiandien viskas gerai, tai nusiteikę tiesiog džiaugtis kelione“, – sako keleivė Vitalija.

„Mes norim pliusiuką užsidėt ant šito plaukimo.  – Ar esat suplanavę, ką veiksit Nidoje? – Pavalgysime, mes nuplaukiam ir grįžtam atgal, neliekam nakvot, nieko“, – kalba keleivis Raimundas.

REKLAMA
REKLAMA

O laivo savininkas pasakoja tendencijas. Bilietus gyventojai daugiausia rezervuoja liepai, kai Lietuvoje pats atostogų pikas. Plaukia šeimos su mažais vaikais, draugų kompanijos, populiarėja ir užsakomieji reisai.

„Beveik 40 procentų parduota viso sezono bilietų, taip pat nemažai rezervuota užsakomųjų privačių plaukimų, kurių sezone turime ribotą kiekį“, – teigia laivo savininkas Nerijus Šilgalis.

„Keleivių srautas labai įvairus, turime nemažai senjorų keliaujančių, kas labai džiugina, kad nori pamatyti, pakeliauti, išbandyti, taip pat ta pati nostalgija yra „Raketai“, – tvirtina marketingo vadovė Brigita Petrauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kelionės „Raketa“ šiemet pigo į Nidą keliais eurais, o štai grįžimas į Kauną darbo dienom – ketvirtadienį, penktadienį atsieis 29 eurus, o senjorams vos 19. Nusprendę mažinti bilietų kainas, dabar savininkai neramiai dairosi į degalinių švieslentes – čia dyzelino kaina jau irgi artėja prie 2 eurų. O „Raketa“ vienai kelionei iš Kauno į Nidą sunaudoja apie 1200 litrų dyzelinio kuro.

„Mes priimdami sprendimą dėl bilietų kainos turim priiminėt labai anksti, prieš sezono pradžią. Kai priiminėjom, naftos kainos buvo kitos, lūkesčiai kiti, tačiau yra kaip yra. Tikimės, kad sezono gale nereikės verkšlent“, – sako N. Šilgalis.

REKLAMA

Apie 65 kilometrų per valandą greičiu vandens paviršiumi skriejanti „Raketa“ Nidą pasiekia maždaug per pusketvirtos valandos.

„Daug vandens yra, dar be to, darė tas patvankas, bunas, dabar kelią patiesino, bet dabar ne sausra, niekas nežino, kaip bus toliau“, – kalba kapitonas Dainius Druskis.

Tik štai dėl techninių kliūčių pirmasis „Raketos“ reisas iš Kauno šiemet vėlavo beveik dvi valandas.

O Nemune matyti plaukiančių ir daugiau pramoginių laivų, tik krovininių vos vienas kitas reisas. Tokia situacija nė iš tolo neprimena Lietuvos upių tėvo ir prie jo įsikūrusio Kauno aukso amžiaus – Hanzos laikų ar 19 amžiaus.

„Nemunu į Rytprūsius keliavo įspūdingi kiekiai grūdų, medienos, kitų produktų ir žaliavų, skaičiuojama, kad per metus Kaune apsilankydavo apie 6000 laivų“, – pasakoja Kauno miesto muziejaus istorikas Gediminas Kasparavičius.

REKLAMA

Tad gal tokių skaičių ir nepavyks pasiekti, bet stebėdami vis gerėjančią vandens kelio situaciją, specialistai sako, kad ne tik pramoginė laivyba atsigauna, bet ir augs krovinių gabenimas.

„Kroviniai iš Klaipėdos iki Kauno konteineriais bus gabenami ir savo dalį Nemunas atsikovos ir užims vis reikšmingesnį vaidmenį Lietuvos ekonominiame gyvenime“, – tikina G. Kasparavičius.

Šiuo metu laivybai Lietuvoje pritaikyti 450 kilometrų valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių, nors bendras jų ilgis beveik dvigubai didesnis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų