REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiuo metu pasaulinėse biržose akcijų kainos siekia istorines aukštumas. Iš pirmo žvilgsnio daugeliui Lietuvos gyventojų tai atrodytų tolima ir nesvarbu. Tačiau taip nėra – jeigu akcijos staiga atpigtų, išėję į pensiją ir lietuviai gautų mažiau pinigų. Ar norint to išvengti verta pakeisti pensijų kaupimo būdą, kaip tai padarė kai kurie ekonomistai?

Šiuo metu pasaulinėse biržose akcijų kainos siekia istorines aukštumas. Iš pirmo žvilgsnio daugeliui Lietuvos gyventojų tai atrodytų tolima ir nesvarbu. Tačiau taip nėra – jeigu akcijos staiga atpigtų, išėję į pensiją ir lietuviai gautų mažiau pinigų. Ar norint to išvengti verta pakeisti pensijų kaupimo būdą, kaip tai padarė kai kurie ekonomistai?

REKLAMA

1,3 mln. lietuvių kaupia pensiją papildomai. II pakopos pensijų fonduose jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,5 mlrd. eurų. Jeigu visas turtas būtų parduotas ir grąžintas gyventojams, kiekvienam išeitų apie 4,2 tūkst. eurų.

Vis dėlto fonduose laikoma gana nedaug grynųjų pinigų. Daugiausia jų turto sudaro netiesioginės investicijos į akcijas. Paprastai kalbant, jeigu jų kaina sumažės, atitinkamai sumažės ir pensininkų turto vertė. O jeigu tuo metu žmogus išeis į pensiją – ir suma pinigų, kurią jis gaus.

Tarkime, pensijų fonde žmogus yra sukaupęs turto, kurio vertė yra 10 tūkst. eurų, o 90 proc. šios vertės sudaro investicijos į akcijas. Jeigu jų kaina per artimiausius metus sumažės, pvz., 20 proc., po metų jo turtas bus vertas 8,2 tūkst. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, maksimali dalis fondams pervedamų pinigų į akcijas investuojama tik kol jam sueis maždaug 50 metų. Vėliau vis mažiau pinigų investuojama į akcijas ir vis daugiau į mažiau rizikingus vertybinius popierius.

REKLAMA

Vis dėlto tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vis garsiau kalbama apie akcijų pervertinimą – jų kaina yra istorinėse aukštumose ir esą tik laiko klausimas, kada jos ims pigti. Atitinkamai ims mažėti ir būsimų pensininkų turto vertė arba gautina pinigų suma.

Kodėl ekonomistas pakeitė pensijų fondą

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažino, kad neseniai pakeitė fondą, kuriame kaupia pensiją.

Užuot palikęs iki šiol sukauptą turtą jo amžių atitinkančiame fondą su didele dalimi (83–100 proc.) investicijų į akcijas, jis pasirinko turto išsaugojimo fondą, kuriame investicijos į akcijas sudaro tik 15 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, kodėl priėmė tokį sprendimą, N. Mačiulis sakė manantis, kad dabar akcijos yra labai brangios.

„Jos visada gali atpigti, visada gali būti brangesnės. Manau, dabar daugiau erdvės pigimui nei brangimui“, – aiškino ekonomistas.

Vis dėlto jis pabrėžė niekam nepatariantis to daryti, tai yra keisti fondą, kuriame dabar žmogus kaupia.

Pensijų kaupimas turi būti kiek įmanoma pasyvus – nespekuliuoti, nespėlioti akcijų krypčių. Ten yra labai ilgo laikotarpio kaupimas. Viso gyvenimo ciklo pensijų fondų esmė ir yra paskirstyti investicijas priklausomai nuo kaupiančiojo amžiaus – ar lėšos nukreipiamos į mažiau rizikingus arba labiau rizikingus instrumentus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai, ką aš padariau, niekam to nerekomenduoju daryti. Sakykime taip: galiu sau leisti spėlioti, kokioje ciklo vietoje yra akcijų rinkos. Tačiau šioje vietoje galiu ir klysti. Tai tikrai nėra rekomenduotina praktika ir elgsena bet kuriam kitam kaupiančiajam“, – įspėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, dabartinį akcijų pabrangimą lėmė centrinių bankų politika.

„Ir JAV Federalinių rezervų sistema, ir Europos centrinis bankas per metus padidino pinigų pasiūlą maždaug dvigubai – ir vienas, ir kitas maždaug po 4 trilijonus dolerių ir eurų įliejo. Tai labai padidino pinigų srautus į akcijų rinkas.

Ir jeigu žiūrėtume į akcijų vertės rodiklius, t. y. koks yra akcijos kainos ir uždirbamo pelno santykis, tai jis yra aukščiausiame lygyje bent per pastaruosius 20 metų. Ir apskritai istorijoje buvo tik du kartus aukštesniame lygyje. Tokie rodikliai rodo, kad turbūt brangimui yra mažiau erdvės negu pigimui“, – komentavo ekonomistas.

REKLAMA

Pasak jo, jeigu centrinių bankų politika liktų tokia, kokia yra, prielaidų akcijoms pigti prielaidų daug nebūtų. Tačiau jei bazinės palūkanų normos būtų padidintos, o kiekybinis skatinimas sustabdytas, tuomet ir akcijų kainas pakeistų.

Jaudintis nėra dėl ko?

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis atkreipė dėmesį, kad tiek pasaulio, tiek mūsų šalies pensijų fondų veiklos istorija rodo, kad nepaisant trumpalaikių svyravimų, ilgalaikės pensijų fondų investicijos uždirba pelno.

„Todėl turint ilgalaikį tikslą – kaupimą pensijai – ir lėšas kaupiant periodiškai dėl to jaudintis neverta.

REKLAMA

Nežinome ir nespėliojame finansų rinkų pakilimų ir kritimų. Tai yra natūralus procesas – svyravimai ir akcijų rinkos yra neatsiejami, o po kritimo akcijų vertė įprastai grįžta į ankstesnį ar dar aukštesnį lygį“, – komentavo LIPFA vadovas.

Anot jo, kadangi II pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo principu, investicines priemones fondų valdytojai parenka atsižvelgdami į pensijų fondų strategiją arba rizikingumą, kurį lemia juose kaupiančiųjų amžius.

„Gyvenimo ciklo principu veikiančių fondų tikslas yra sumažinti riziką ir suteikti stabilumo tiems, kuriems pensija jau netoli, todėl jiems skirti fondai į akcijų rinkas investuoja minimaliai, o jauniems žmonėms – padėti išnaudoti potencialą uždirbant daugiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, bet prisiimant trumpalaikio akcijų rinkų svyravimo rizikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vadovaujantis šia strategija, kuri tam ir buvo sukurta, kad būtų galima laikytis vientisos investavimo strategijos, nedaryti keitimų, „negaudyti“ rinkos pakilimų ar nuosmukių“, – aiškino T. Gudaitis.

Jis patarė ir toliau gyventojams nesiblaškyti, atsižvelgti į tarptautinius pavyzdžius ir rekomendacijas – kaupimą tęsti savo amžiaus fonde. Esą jaunam žmogui, kaupiančiam periodiškai 30–40 metų, svyravimai ilguoju laikotarpiu bus tik į naudą, o vyresnieji apsaugoti, nes akcijų dalis nėra didelė. 

„Kaip pavyzdį galime pateikti COVID-19 pandemijos pradžią – rinka patyrė trumpalaikius svyravimus, bet tie, kurie nesiblaškė, tęsė kaupimą, pensiją kaupė jam skirtame gyvenimo ciklo pensijų fonde, kiekvienas dalyvis – ar jaunas, ar vyresnis – laimėjo“, – apibendrino T. Gudaitis.

REKLAMA

Dažniau prašauna nei atspėja

Bendrovės „Invl“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas nevienareikšmiškai vertina pastaruoju metu rekordiškai išaugusias kainas akcijų biržose.

Jo teigimu, žiūrint iš vartotojo pusės, svarbiausia yra ne kalbos, o veiksmai, kaip valdomos investicijos.

„Gyvenimo ciklo fondai ir yra sukurti tam, kad investicijos būtų subalansuotos. Taip, rinkos gali būti brangios, jos gali kristi arba kilti. Atitinkamai gali keistis ir fondų vienetų vertė. Tačiau viena detalė yra svarbi. Net ir profesionaliems valdytojams istoriškai ir statistiškai sunku nuspėti tiek rinkų viršūnę, tiek dugną. Todėl retas, kuris bando tą padaryti“, – aiškino V. Rūkas.

REKLAMA

Jis atkreipė dėmesį, kad investuojant ilgą laiką ir periodiškai, kainų kilimai ir po jų sekantys mažėjimai yra panaudojami atpigusiems vertybiniams popieriams įsigyti.

„Tiems, kuriems artėja pensija, kuriems jautresnis dalykas yra sukaupta suma ir jos svyravimas, akivaizdu, kad jiems naudinga, kad daugiau turto iš gyvenimo ciklo fondų judėtų saugesnių aktyvų, pavyzdžiui, obligacijų link ir taip svyravimai būtų sumažinti“, – svarstė padalinio vadovas.

Anot jo, visada vienos rinkos yra brangesnės, o kitos – pigesnės. Atitinkamai galima kreipti ir investicijas.

„Mes, kaip investicijų valdytojai, taip pat neišvengsime rinkų svyravimų. Yra įpareigojimas sekti indeksą ir strategiją, kurią esame užsibrėžę. Tačiau galime imtis tam tikrų veiksmų, kuriais galime sumažinti svyravimus arba padidinti uždarbį“, – komentavo V. Rūkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, galima investuoti ne tik į pagrindinių indeksų akcijas, kurios dabar yra pabrangę. Galimos investicijos ir į alternatyvias, privačias rinkas, kuriose investuojame į dabar pigesnėmis esančių akcijų vertės didėjimą, kaip daro ir jo atstovaujama bendrovė.

V. Rūkas abejojo, ar gyventojams dabar verta keisti gyvenimo ciklo fondą: „Nesakau, kad neįmanoma, tiek rinkų viršūnes, tiek jų dugnus, žmonės statistiškai pataiko rečiau, negu kad nepataiko.“

prasidėti. Kaupėme nuo 2004m. Dabar Mačiulis ir Fondai pinigų neatiduoda, nors pagal pasirašytas sutartis turėjo taip būti. Valstybė per tuos metus keitė sąlygas, manipuliavo ir fondai. Dabar pelnu dalijasi sodra ir fondai, o žmogui atkišta didelė špyga, visaip aiškinant koks žmogus yra durnas, kaip kaip nemoka elgtis su savais pinigais. Mačiulis taip ir neatsakė, kokios valstybės žmogui gražina pinigus, sulaukus pensijinio amžiaus. Gražina visos save gerbiančios ir žmogų gerbiančios valstybės. Pas mus gi prichvatizavo mūsų turtą ir dar aiškina kokie mes kvaili. Taip kad neverta Lietuvoje pasitikėti nei valstybe nei sukčiais kaip Mačiulis ir kiti bijantys savo fondų pelnų praradimo
"Nuostabioje" šalyje gyvenam,žmogus visą amžių dirbo,sąžiningai mokėjo valstybei,o galop liksi apvogtas ,tos pačios šalies.Reiškia,jei kažką praleisi,tai lobistai tik rankomis trins ir juoksis iš durnelio,o Sodra tik palaimins vagius!
dabartinės Lietuvos tendencijos rodo kad kaupti ir taupyti neapsimoka nes galutiniame rezultate veltėdžio ir darbštuolio pensijos bus vienodos, tik profesionalus bedarbis sveikatą bus praradęs nuo alkoholio o darbštuolis nuo susidėvėjimo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų