Paauksuotas carinės imperijos 19-o amžiaus vidurio jūrų karo laivyno karininko kardas. Toks radinys nustebino archeologus, tiriančius, kas slypi Tauro kalno papėdėje prieš du šimtus metų įkurtų Liuteronų kapinių pašonėje.
„Niekada nesitiki sveiko kardo rasti, nes tai retai pasitaikantis radinys“, – sako archeologas Ramūnas Šmigelskas.
Stebina du dalykai. Pirma, 19-ame amžiuje nebebuvo įprasta į karstus dėti daiktų. Antra, cinkuotas ir ornamentuotas karstas jau seniai pažeistas, o karininko palaikai ekshumuoti.
„Viena versija – kad vykdant Profsąjungų rūmų statybos darbus ir nukasinėjant kapinių dalį tiesiog buvo užkliudytas šitas karstas ir pabirę kaulai surinkti“, – kalba archeologas Ramūnas Šmigelskas.
Kita versija – kad mirusįjį kažkas tiesiog perlaidojo. Visgi kodėl nė vienu atveju paauksuotas ginklas nesudomino prašalaičių ir liko karste, lieka mįslė. Kol kas aišku tiek, kad karininkas buvo turtingesnis už greta mediniuose karstuose palaidotus žmones. Tačiau kokios jis tautybės ir kada tiksliau atgulė amžinojo poilsio, nežinia. Jau netrukus radinį perims Nacionalinis muziejus, archeologai viliasi, galbūt ginklą nuvalius pasimatys savininko inicialai.
„Kardas keliaus į muziejų, pradžioje restauratoriams konservuoti, restauruoti. Tikimės ateityje pamatyti ekspozicijoje“, – sako R. Šmigelskas.
O šalia – ne tik dar viena, bet iš viso 12 palaidojimo vietų, nors archeologai nebesitikėjo čia rasti kapaviečių. 19-o amžiaus pradžioje įkurtos Liuteronų kapinės driekėsi nuo pat Santuokų rūmų, kurie pastatyti buvusios koplyčios vietoje, iki neseniai nugriautų Profsąjungų rūmų. Būtent juos statant, sovietmečiu, dalis kapinių sunaikintos. Šioje vietoje, ją sutvarkius, atsiras Liuteronų sodas. O kitoje buvusių kapinių pusėje archeologai kiek anksčiau aptiko ir tris Napoleono karių kapavietes.
„Vienas iš tų kariškių yra palaidotas labai negiliai, vos 40 cm gylyje, įmestas į duobę veidu žemyn. Dėl ko sprendžiame, kad tai yra Napoleono kariuomenės kareivis – prie palaikų radome 12 sagų uniformos“, – pasakoja archeologas Ignas Sadauskas.
1812-ųjų žiemą Napoleono armija per Vilnių traukėsi itin skubėdama, taip pat skubiai, matyt, kariai ir laidoti.
„Nebūna, kad labai tikimės aptikti tradicinėse miesto kapinėse tokių palaidojimų, bet pasitaiko“, – sako I. Sadauskas.
Vietoje buvusių Profsąjungų rūmų Vilniaus valdžia suplanavo statyti Nacionalinę koncertų salę. Tačiau šios buvusių kapinių vietos statybos nekliudys.
