„Prezidentūra turi gražią savybę kritikuoti viską, kiekvieną savaitę vis ką nors naujo“, – taip į antradienį išreikštą Prezidentūros poziciją dėl galimybių paso efektyvumo sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kaip tik vakar buvo paskelbtas gana įdomus tyrimas, kuris įvertino tokio galimybių paso poveikį vakcinacijai Prancūzijoje, Italijoje ir kai kuriose kitose šalyse.
Poveikis buvo įvertintas kaip gana ženklus. Man atrodo, kad visą laiką turėtume nežiūrėti, ar skaičius šeši yra didelis, ar mažas, net jei tai yra šeši proc. Jei transliuosime užimtas ligoninių lovas ir prarastas gyvybes, matyt, kiekviena gyvybė, kuri buvo išgelbėta galimybių paso pagalba, yra labai svarbi“, – tęsė ministrė pirmininkė.
Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė akylai stebi epidemiologinę situaciją ir reikalui esant galėtų keisti galimybių paso taisykles.
„Epidemiologinės priemonės nėra įkaltos akmenyje, taip buvo su galimybių pasu vaikams, kur išties vaikų, kurių tevai nusprendė neskiepyti, papildomas testavimas mums sukuria krūvį, kruio dabar nenorėtume turėti. Vyriausybė lanskčiai priėmė sprendimą reikalavimą atidėti. Lygiai taip pat stebėsime situaciją, kokie epidemiolgoiniai reikalavimai atrodys tinkamiausi, tokius ir siūlysime, tai yra kintantis dalykas“, – sako I. Šimonytė.
Kokie pokyčiai galimybių paso galėtų laukti, premjerė kol kas neatskleidžia.
„Geriausia pokyčius komentuoti tada, kada dėl jų yra sutarta ir jie yra paskelbti. Paskui bet kokios Vyriausybės diskusijos tampa antraštėmis, o kai Vyriausybė po diskusijos nusprendžia kažkokio sprendimo nesiūlyti, turime įvairias interpretacijas, kad kas nors atsitraukė. Diskusija yra normalus dalykas, padėtį stebime.
Atvejų skaičius didėja pakankamai greitai, tačiau dvigubėjimas nėra toks greitas, kokį matėme kitose šalyse. Ta pačia proga dar kartą atkreipsiu dėmesį, ką rodo ligoninių duomenys. Dabar reanimacijose turime beveik 90 proc. Neskiepytų žmonių. Vadinasi, jeigu tų žmonių nebūtų reanimacijose, apie karantinus net nesvarstytume. Kažkiek žmonių būtų, ne visiems skiepai puikiai suveikia, yra imuniteto savybių, kitų gretutinių ligų, tačiau tikrai nekalbėtume apie tokius skaičus, kokius kalbame dabar. Mirčių statistika irgi lygiai taip pat negailestinga. Su galimybių pasu ar be jo, raginu visus pasiskiepyti, kas to nepadarė arba pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – sako I. Šimonytė.
Prezidento patarėja: galimybių pasas išsisėmė, metas ieškoti naujų priemonių
Galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų, sako vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.
„Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją. Tai pats tinkamiausias metas tai daryti, diskutuoti su mokslininkais ir ieškoti išmintingų priemonių, kaip jis turėtų transformuotis“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.
I. Segalovičienės teigimu, galimybių paso paskirtis visų pirma buvo kaip epidemiologinė priemonė pandemijos, žmonių srautų suvaldymui, tačiau tai neturėjo tapti politiniu spaudimu vakcinuotis.
„Jis kuria paskatas vakcinuotis ir ne visą laiką tas pozityvias. To paties tikslo galima pasiekti ir įvairiais kitais būdais. Pats tvariausias būdas – skatinti žmonių sąmoningumą“, – teigė vyriausioji prezidento patarėja.
Kartu su alfa atmaina atsiradęs galimybių pasas, patarėjos teigimu, atkeliavus omikron atmainai nebeatitinka realijų.
„Dabartinis galimybių paso galiojimo principas, skirstant imunizuotus ir neimunizuotus asmenų srautus, nebeatitinka naujos omikron bangos realijų. Labai aiškiai matome, duomenys rodo, mokslininkai sako, kad serga ir skiepyti žmonės, skiepyti ir dviem, ir trimis dozėm“, – sakė I. Segalovičienė.
Jos teigimu, tyrimai parodė, kad galimybių pasas pasiskiepyti paskatino tik 6 proc. žmonių. Dauguma besiskiepijusių nurodė tai darantys sąmoningumo pagrindais, siekdami apsaugoti save nuo ligos ar galimų komplikacijų.
Pernai gegužę Vyriausybė patvirtino galimybių pasą asmenims, turintiems imunitetą ar neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu jis suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.
