REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai lankėsi Užsieniečių registracijos centre Pabradėje ir įvertino, ar stichinės kaitros sąlygomis palapinių miestelyje yra užtikrinami baziniai humanitariniai poreikiai – higiena, maitinimas, apsauga ir kitos paslaugos. Pasak komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, vaizdas, kurį jis išvydo – šokiruojantis.

Pirmadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai lankėsi Užsieniečių registracijos centre Pabradėje ir įvertino, ar stichinės kaitros sąlygomis palapinių miestelyje yra užtikrinami baziniai humanitariniai poreikiai – higiena, maitinimas, apsauga ir kitos paslaugos. Pasak komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, vaizdas, kurį jis išvydo – šokiruojantis.

REKLAMA

Padaugėjus nelegalių migrantų skaičiui iš Baltarusijos praėjusią savaitę jiems apgyvendinti Pabradėje buvo įrengtas palapinių miestelis.

Jame pirmąkart apsilankęs T. V. Raskevičius savo „Facebook profilyje pasidalino įrašu, kuriame teigia, kad palapinių miestelyje tikrų tikriausios „šiltnamio sąlygos“.

„Palapinėse po dešimt vyrų, nors, sako, tilptų ir po penkiolika. Miestelis pastatytas ant smėlėto žvyro, dulka (o kai palis, bus purvynė). Yra kvapas, nors dušai ir kriauklės čia pat, nuolatos atidaryti ir prieinami. Palapinėse tamsu ir trošku, nors veikia vėdinimo sistema. Tikros „šiltnamio sąlygos“, tik ne literatūrine, o tiesiogine to žodžio prasme“, – teigia jis.

REKLAMA
REKLAMA

Situacija stacionariuose patalpose (t. y. „bendrabučiuose“), kur apgyvendinamos šeimos ir pažeidžiami asmenys, anot jo, kur kas geresnė.

REKLAMA

„Švaru, tvarkinga, yra virtuvė, poilsio kambarys, skalbykla. Kiekvienas „blokas“ turi savo sanitarinį mazgą. Gyventojai skundžiasi, kad karšta, bet pareigūnai paaiškina, kad reikia užsidaryti langus – „pratrauks“ ventiliacija. Tiesa, patalpose, kuriose apgyvendinti laikinai sulaikyti asmenys, nesilankėme.

Tik mus pamatę gyventojai pro grotuotą langą sušuko: „Laba diena. No good. We want free camp.“ Į tvora aptvertą lauko zoną leidžiama išeiti du kartus į dieną po valandą, nors, sako, esant karštiems orams, buvimo gryname ore laiką bando maksimaliai prailginti“, – dalinasi įžvalgomis T. V. Raskevičius savo „Facebook“ puslapyje.

REKLAMA
REKLAMA

„Centre dirbantys pareigūnai deda pastangas, kad užtikrintų bazinius humanitarinius gyventojų poreikius: maitinimą, švarų vandenį, higieną ir saugumą. Įprastai centre yra apie 120 gyventojų, šiandien čia jų beveik trys šimtai. Iš jų – beveik penkiasdešimt vaikų.

Pareigūnai sako, kad trūksta „rankų“ – nors darbo krūvis išaugo dvigubai, papildomai buvo paskirti tik du apsaugos pareigūnai. Centro direktorius džiaugiasi bendradarbiavimu su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tarp eilučių suprantu, kad savanoriai padaro daug reikalingo darbo, kuriam oficialių pajėgumų nėra“, – pastebi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

 „Migrantų krizė“ Lietuvoje, pasak jo, visada buvo tai, kas vyksta kažkur toli, „ne pas mus“, tačiau jau dabar patys esame ant krizės slenksčio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Centro pareigūnai skaičiuoja ir toliaregiškai ruošiasi situacijai, kai Lietuvoje reikės spręsti ne kelių šimtų, o kelių tūkstančių migrantų apgyvendinimo klausimą. Jie taip pat kritiškai vertina „sienos statybos“ idėją. Prieglobsčio prašymas privalomai nagrinėtinas, nesvarbu, ar jis pateikiamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar pa(si)beldus į sieną“, – rašo jis.

T. V. Raskevičius taip pat tikisi, kad ši situacija  visiems primins, kad Lietuva vis tik yra išorinė Europos Sąjungos siena: „Migraciniai procesai valdomi ne apsitveriant sienomis ir gąsdinant gyventojus „pabėgėlių antplūdžiu“, o diplomatinėmis ir ekonominėmis priemonėmis sprendžiant gilumines gyventojų judėjimą sukėlusias priežastis.

REKLAMA

Taip pat laikantis tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų bei užtikrinant migrantams bazinius humanitarinius poreikius nepriklausomai nuo jų teisinio statuso“ , – pabrėžia T.V. Raskevičius.

Artimiausiame Žmogaus teisių komiteto posėdyje, anot jo, bus aptariami pirmaidneio įspūdžiai Pabradėje, neatmetama galimybė kreiptis į Vyriausybę su prašymu užtikrinti reikiamus išteklius ir resursus, garantuojant bazinius humanitarinius poreikius Lietuvoje esantiems atvykėliams.

Palapinių miestelyje apgyvendinti 73 migrantai

Praėjusį penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis informavo, kad dauguma apgyvendintųjų yra viengungiai vyrai – būtent tokius asmenis ir buvo planuota apgyvendinti palapinėse. URC įrengti du palapinių miestelio blokai – vienas skirtas migrantų izoliavimui, kitas – apgyvendinimui, teritorijoje taip pat yra dušai, prausyklos, tualetai, maitinimui skirtos patalpos.

REKLAMA

Izoliavimui skirtame bloke telpa 60 žmonių, apgyvendinimui skirtame bloke – 290 užsieniečių.

 VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 405 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių. Šis skaičius yra penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.

Portalas tv3.lt primena, kad gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente šios šalies autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske Baltarusija migrantų nebestabdys, Lietuva tai vertina kaip sąmoningą Minsko režimo veikimą prieš Vilnių, stipriai remiantį demokratinius procesus Baltarusijoje.

Pastaruoju metu išaugus nelegalios migracijos apimtims, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos ir Šaulių sąjungos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų