Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Pirmasis žingsnis – privalomos kaukės
„Kaip visi matome, situacija nėra gera ir ji palaipsniui blogėja. Ir atvejų skaičius daugėja, ir pildosi ligoninės. Jau skambučius, kad užsipildžiusios tos COVID-19 lovos duoda ne viena ligoninė. Žinoma, reikia ieškoti tolesnių sprendimų, kaip valdyti pandemiją“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Premjerės patarėja sutiko, kad vakcinacija padėjo išvengti staigaus atvejų šuolio, tačiau plintant infekcijai, Vyriausybė priversta imtis papildomų priemonių.
„Įvesti papildomas apsaugos priemones. Kadangi kaukių dėvėjimas šiuo metu yra rekomenduojamas ir matome, kad tų rekomendacijų dabar pakankamai retai yra laikomasi, tikrai žmonės atsipalaidavę ir matome, kad infekcija plinta tam tikruose kolektyvuose. Tai pirmiausia yra svarstoma apie kaukių būtinybę, privalomumą dėvėti jas viduje“, – pasakojo Ž. Gudlevičienė.
Valdžios žvilgsnis krypsta ir į masinius renginius
Pasak pašnekovės, jei būtinybė dėvėti kaukes ženkliai nepadėtų stabdyti atvejų plitimą, būtų svarstoma ir apie tam tikrus pokyčius rengiant masinius renginius.
„Kur tikrai susirenka daug žmonių. Taip, dauguma jų vyksta su galimybių pasais, bet kiti susibūrimai vyksta be galimybių pasų. Yra svarstoma apie masinių renginių srautų valdymus. Aš gal nepasakyčiau, kad ribojimus, bet srautų valdymus“, – pabrėžė premjerės patarėja.
„Tai tokie pirmi du veiksmai yra svarstomi, apie tolesnius kiekviena ministerija iš savo pozicijų svarsto, ką galima būtų daryti toliau“, – pridūrė Ž. Gudlevičienė.
Pasakė, kodėl būtina įvesti karantiną
Anot Ž. Gudlevičienės, norint priimti privalomą kaukių dėvėjimą patalpose, negalima to padaryti ekstremalios situacijos, kuri šiuo metu paskelbta Lietuvoje, rėmuose, būtina įvesti karantino režimą.
„Būtent dėl to, ar tai privaloma, ar rekomenduojama. Rekomendacija yra ekstremalios situacijos metu, tuomet neaišku, kokia kieno atsakomybė. Tuo metu, jeigu įvestumėme karantiną, būtų ir ta prievolė, privalomumas dėvėti kaukes nustatytose vietose, tarkime, vidaus patalpose“, – teigė premjerės patarėja.
Skatina svarstyti privalomą nuotolinį darbą
„Situacijai blogėjant, reikia imtis priemonių ir, manyčiau, kad visos priemonės turi būti svarstomos“, – Vyriausybės planus komentavo V. Zemlys-Balevičius.
Duomenų mokslininkas teigė, kad pasigesta kalbėjimo apie būtinybę pereiti prie nuotolinio darbo.
„Kai mes šnekame, kur tas plitimas yra, tai tas plitimas yra mokykla, šeima ir darbas. Pagrindiniai šitie vektoriai. Mokyklų negalime uždaryti, tačiau jose situacija yra valdoma <..>, veiksmai daromi, sekama situacija ir reaguojama.
Šeimoje, kaip visada, mes nieko negalime padaryti. O darbe... Kadangi žmonės dirba aštuonias valandas ir praleidžia vienoje patalpoje kartu su savo kolegomis, tada ženkliai padidėja tikimybė, kad jie tą virusą pasidalins“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Siūlo iš galimybių paso išimti testavimą
Pašnekovo teigimu, užsikrėsti didesnė tikimybė yra darbo vietoje, o ne masiniame renginyje, kadangi jame žmogus praleidžia trumpiau laiko, o jei renginys vyksta didžiausiose šalies arenose, jose yra gera ventiliacijos sistema. V. Zemlys-Balevičius taip pat ragina griežtinti tvarką, kas gali gauti galimybių pasą.
„Nuimti testavimą, nes testavimas galimybių pase nesuteikia imuniteto. <...> Visi skaičiai blogi ir spaudimas sveikatos apsaugos sistemai ateina iš nevakcinuotų sergančių žmonių. Tai reiškia, kad reikia papildomai juos riboti. Tai galimybių pasas yra puiki galimybė tą padaryti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ž. Gudlevičienė pripažino, kad yra svarstoma pašalinti testavimo galimybę, norint gauti galimybių pasą. Pasak jos, jei darbuotojų testavimas galimybių pase išliks, testavimo kaina turėtų gulti ant darbdavio pečių.
„Ar išvis tuomet galimybių pase turėtų išlikti testavimo galimybė. Tos priemonės taip pat yra svarstomos, bet kitą savaitę, ko gero, jos nebus padėtos ant stalo, tik tai svarstymai. Sprendimų priėmimo dar nebus“, – tikino premjerės patarėja.
Nausėda apie galimą karantino įvedimą: baikime vieni kitus gąsdinti
„Baikime vieną kartą vieni kitus gąsdinti. Per pastaruosius mėnesius buvo tiek tų neigiamų emocijų, mėginimų daugiau tokios, sakyčiau, griežtos retorikos ar tam tikrų griežtų priemonių galimybės būdu paveikti žmonių norą vakcinuotis“, – trečiadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Prezidento teigimu, tai „kažkuriame etape gali duoti netgi priešingą rezultatą“.
„Atsiranda atmetimo reakcija, jei kažkas yra peršama grėsmių arba gąsdinimo būdu. Turime puikių patirčių mūsų savivaldybėse, kai kurios iš jų pasiekė puikių skiepijimosi rezultatų, nesiimdamos jokių drakoniškų ir gąsdinimo priemonių“, – pridūrė jis.
Gudlevičienė: gąsdinimo nėra, tiesiog išsakoma nuomonė
Į prezidento žodžius laidoje „Dienos pjūvis“ sureagavo ir Ingridos Šimonytės patarėja Ž. Gudlevičienė.
„Aš šiuo metu nematau gąsdinimo. Tai yra pasvarstymai, tai yra ieškojimas geriausių variantų. Tikrai yra tariamasi tiek su verslo, tiek su kitais atstovais, kokie sprendimo būdai būtų geriausi. Man atrodo, kad to gąsdinimo nėra, tiesiog išsakoma nuomonė, kokių veiksmų planuoja Vyriausybė imtis“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Pasak jos, panaši situacija buvo ir su rugsėjo 13 d. įsigaliojusiais ribojimais, kurie draudžia kai kurias veiklas tiems gyventojams, kurie neturi galimybių paso.
„Buvo iš anksto buvo pradėta kalbėti, kokie sprendimai bus priimti. Tam, kad duoti laiko žmonėms apsvarstyti, priimti tam tikrus sprendimus. Niekaip nenorėčiau sutikti, kad tai buvo gąsdinimo priemonė“, – teigė pašnekovė.
Zemlys-Balevičius: gyvenimas yra sudėtingas, reikia su tuo susitaikyti
„Kai tu kažką išgirsti, ar tu išsigąsti? Tie skaičiai, galimybės, kas gali būti, blogieji scenarijai yra tikrai gąsdinantys.
Bet, ar tai reiškia, kad mes turime gražesnį vaizdą, negu yra, ir sakyti, kad viskas bus gerai, mes susitvarkysime ir atėjus faktui sakyti, kad nepavyko. Ar perspėti, žmonėms parodyti, koks yra tas spektras, kas gali įvykti“, – kalbėjo V. Zemlys-Balevičius.
Duomenų mokslininkas teigė, kad visuomenė yra supratinga, tad ji turi žinoti, kokia yra situacija ir kokiais rodikliais remiasi Vyriausybė, kai priima sprendimus dėl pandemijos valdymo.
„Gyvenime yra baisių dalykų, bet jų negalima ignoruoti, juos reikia žinoti ir jų vengti. Ar tai yra gąsdinimas? Nežinau, gyvenimas yra sudėtingas, reikia su tuo susitaikyti ir viskas“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Visą Ž. Gudlevičienės ir V. Zemlio-Balevičiaus diskusiją apie būsimą karantiną galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.
