REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai, visuomenininkai ir žvejai mėgėjai vienu balsu tvirtina, kad Kuršių mariose sparčiai mažėja žuvų. Blogiausia padėtis su starkiais. Jų populiacija nyksta dienomis.

Mokslininkai, visuomenininkai ir žvejai mėgėjai vienu balsu tvirtina, kad Kuršių mariose sparčiai mažėja žuvų. Blogiausia padėtis su starkiais. Jų populiacija nyksta dienomis.

REKLAMA

Dėl tokių pokyčių visų akys krypsta į žvejus verslininkus, esą šie taip godžiai traukia tinklus, jog žuvys nespėja daugintis. Patys verslininkai šia tema su žurnalistais kalbėti nenori, tačiau kviečia į diskusiją.

Žvejybos gidas Edvinas ruošiasi kelionei į jūrą. Vyras pakuoja meškeres ir padeda išpildyti klientų pageidavimus – padeda mariose ar jūroje sugauti jų svajonių žuvis. Tiesa, vienos meškeriotojų svajonės, sako, jau nebegalintis išpildyti. Kai jų žvejyba leidžiama, klientai dažnai prašo padėti pagauti starkius.

„Jau du metais situacija yra visiškai kraupi, pats nebegaudau, nebeužsiimu šiuo smagiu malonumu. Nes realiai nebeįmanoma. Galbūt įmanoma pagauti vieną starkį per 30 žvejojant kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro ir reikia labai labai pasistengti“, – kalba „Big Fish’as“ žūklės gidas Edvinas Alšauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl ši žuvis mariose taip nyksta, žvejybos gidas tik spėlioja. Tačiau sako, ne kartą matęs milžiniškus žvejų verslininkų tinklus.

„Viską lėmė tobulas, tobulas įrankis. Kabutėse tobulas įrankis – toks, kaip jūrinės gaudyklės. Kaip jos atsirado Kuršių mariose, taip kardinaliai starkis nyksta nyksta, nyksta, totaliai nyksta. Greit gal nebebus kam neršti“, – sako Edvinas.

REKLAMA

Tokios pat nuomonės laikosi ir žuvų apsauga besirūpinančios asociacijos „LT žuvys“ nariai. Štai jų atstovė Monika sako, kad starkiai nyksta jau ne pirmus metus.

„Tarpukariu Kuršių marios buvo laikomos produktyviausiu žuvų ištekliu vandens telkiniu pasaulyje. Ne kažkur Europoje. O mes dabar turim tuštėjančia balą, praktiškai didžiąja dalimi, nes ten siaučia žvejai verslininkai“, – tvirtina asociacijos „LT žuvys“ atstovė Monika Kazlauskaitė.

Ką apie tokią starkių padėtį ir jiems metamus kaltinimus mano žvejai verslininkai, sužinoti nepavyko. Visi kviesti pasisakyti su žurnalistais bendrauti atsakė, tik paaiškino, kad trūksta platesnės diskusijos šiuo klausimu, o ne, jų teigimu, nuolat metamų kaltinimų. Tiesa, kai kurie mokslininkai mano, kad uždraudus žvejybą mariose, išnyks šimtus metų propaguotas paveldas. Juolab rusai esą savo Kuršių marių dalyje kaip žvejojo, taip žvejos.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei mes pradėsime kažką tai drausti, tai pirmiausia nyks mūsų kultūrinis identitetas. Gi mes istoriškai esame kuršiai, prūsai, žvejyba gi mūsų pagrindinis šaltinis buvo pragyvenimo. Ir dabar žiūrėkit, kas atsitinka. Mes Anikės aikštėje gintarą pardavinėjam Kaliningrado, žuvį uždrausime sužvejoti Preiloje, Pervalkoje, mes pradėsim pardavinėti Kaliningrado, tai kas iš mūsų, kaip jūrinės valstybės, lieka“, – teigia jūrų tyrimo instituto doktorantė Aistė Andriulė.

Tačiau žuvų gelbėtojai, aiškina, kad jei nebus žuvies, paveldas šiaip ar taip išnyks, nes žvejoti tiesiog nebus ką. Ir starkiai – tik pradžia. Tad, anot entuziastų, savo žodį privalo tarti ir šalies valdžia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikia imtis jau griežtų priemonių. Jau kažkokio susirūpinimo nėra reikšti kada. Nes jau pati padėtis rodo, kad reikia imtis veiksmų čia ir dabar“, – tikina M. Kazlauskaitė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas aiškina, kad verslinę žvejybą Kuršių mariose apribojo trečdaliu, o dar šį pavasarį planuoja priimti įstatymą, pagal kurį žvejai verslininkai savo žvejybos kvotas galės parduoti valstybei ir už tai gaus kompensacijas. Tačiau žvejyba kaip paveldo objektas, esą tikrai neišnyks.

„Eisime tik griežtinimo keliu, Švedija uždirba iš mėgėjiškos žvejybos pusantro milijardo eurų ir tai yra tikroji perspektyva Kuršių marioms tapti mėgėjiškos žvejybos turizmo centru. Užkrauti vietines kaimo turizmo arba Neringos sodybas žvejais turistais“, – kalba S. Gentvilas.

REKLAMA

Tačiau mokslininkai aiškina, kad norint išsaugoti starkius, jų žvejyba bent aštuonetui metui reikėtų uždrausti ne tik verslininkams, bet ir žvejams mėgėjams.

„Reikia leisti išneršti tai pirmajai vadai, kuri subręsta. Reikia leisti užaugti dar vienai vadai. Nes jei mes neleisim ir pulsim jas paskui gaudyti po tų 6 metų ves vėl nieko neturėsim. Mes turim leisti susiformuoti naujai populiacijai“, – aiškina Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Pagal esamą tvarką starkius, išskyrus tam tikrus mėnesius, Kuršių mariose gali gaudyti ir žvejai mėgėjai, ir žvejai verslininkai. Žvejai mėgėjai gali pasiimti ne mažesnius kaip 45, žvejai verslininkai – ne mažesnius kaip 46 centimetrų starkius. Tačiau su brakonieriais kariaujantys „Lašišos dienoraščio“ savanoriai, tiek turgavietėse, tiek pajūrio rūkyklose jų aptinka kur ir kas mažesnių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų