REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos nacionalinis muziejus vėl ieško, kas parengtų kompleksinio Gedimino kalno Vilniuje sutvarkymo projektą.

Lietuvos nacionalinis muziejus vėl ieško, kas parengtų kompleksinio Gedimino kalno Vilniuje sutvarkymo projektą.

REKLAMA

Pakartotinai paskelbto konkurso sąlygose nurodoma, kad laimėjęs tiekėjas per devynis mėnesius nuo sutarties pasirašymo turės parengti pietrytinės kalno dalies sutvarkymo darbų projektą, per 15 mėnesių – likusios kalno dalies sutvarkymo darbų projektą, pranešė Kultūros ministerija.

Anot specialistų, prioritetas skiriamas pietrytinei daliai sutvarkyti, atsižvelgus į šios kalno dalies sudėtingumą.

„Dabar pietrytinis kalno šlaitas iki pat gynybinės sienos užpiltas skalda ir sutvirtintas tinklu. Šio šlaito nestabilumą lemia ne tik supiltinis gruntas, bet ir atstatytos – neautentiškos – gynybinės sienos bei Aukštutinės pilies rūmų griuvėsių sunkis“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas Vytautas Račkauskas.

Pietrytinė Gedimino kalno dalis, kaip ir visas kalnas, ir toliau yra nuolat stebima, įrengta daugiau grunto judesių daviklių. Stebėjimo sistemos duomenimis, kol kas žymesnių judesių neužfiksuota.

REKLAMA
REKLAMA

Projekto parengimo ir tyrimų atlikimo paslaugų kaina priklausys nuo tiekėjų siūlymų, tačiau negalės viršyti numatytos vertės – 2,1 mln. eurų.

Gedimino kalno šlaitų (išskyrus šiaurės vakarų) tvarkymo konkursas skelbiamas antrą kartą, pernai jam neįvykus, nes buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas.

REKLAMA

Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu buvo paskelbta ekstremali situacija.

Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Po 2016 metų nuošliaužų deformuotas Gedimino kalno šlaito plotas sudarė 3 tūkst. kvadratinių metrų. Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuoslankos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985–1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų, siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą užpylus 6 tūkst. kubinių metrų grunto.

REKLAMA
REKLAMA

Vietomis jo storis siekia net tris metrus. Toks supiltinis gruntas yra priskiriamas prie labai silpnų gruntų, turi daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.

Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų