REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kur prieš dvejus metus svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai skirtingai vertina galimas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl Miškų įstatymo priėmimo pasekmes. Vieni sako, iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti mano, jog gali būti keičiamas ir jo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, kur prieš dvejus metus svarstant urėdijų reformą kilo daugiausia diskusijų, nariai skirtingai vertina galimas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl Miškų įstatymo priėmimo pasekmes. Vieni sako, iš naujo priimant įstatymą Seime, procesas bus politizuotas, kiti mano, jog gali būti keičiamas ir jo turinys, o treti – jog valdantieji nebeturės pakankamai balsų.

REKLAMA

Valdantiesiems priklausančių socialdarbiečių atstovas Artūras Skardžius prognozuoja, kad antrojo balsavimo procesas bus politizuotas.

„Visi stengsis gauti iš to dividendų – tiek opozicija, tiek pozicija – būsimiesiems parlamento rikimams. Be abejo, tai bus politizuotas procesas“, – BNS sakė A. Skardžius.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis to paties komiteto narys Linas Balsys įsitikinęs, kad KT išvadoje dėl urėdijų reformą įteisinusio įstatymo priėmimo aplinkybių kalba ne tik dėl procedūrų, bet ir dėl turinio.

REKLAMA
REKLAMA

Dar vienas Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas abejoja, ar bus Seime politinė valia nieko nekeičiant priiminėti tą patį sprendimą. Jis mano, kad valdantieji nebeturės tų balsų, kuriuos turėjo įteisindami reformą.

REKLAMA

Gera proga pareguliuoti nepavykusias reformos vietas

A. Skardžius sako, kad po KT sprendimo urėdijos atsidūrė keblioje situacijoje, bet kartu jis įsitikinęs, kad KT išvada bus gera proga pareguliuoti tas vietas, kurios nepavyko.

„Ta reforma sulaukė nemažai kritikos, pats jos įgyvendinimas. Tai gal į naudą išeis (perbalsavimas dėl įstatymo – BNS). Bus labai gera proga pareguliuoti tas nepavykusias vietas, kurių gal ir neįžvelgė Vyriausybė, teikdamas urėdijų pertvarką“, – BNS kalbėjo A. Skardžius.

Jis siūlo naujus debatus pradėti nuo svarstymo stadijos: „Nuo pateikimo iš naujo arba nuo svarstymo stadijos, nes ji pati pagrindinė, svarbiausia.“

REKLAMA
REKLAMA

A. Skardžius taip pat pabrėžė, kad po svarstymo stadijos apsisprendžiama dėl priėmimo ir jo formos – skubos tvarka ar ne: „Į ten ir reikia grįžti.“

Jis be kita ko pripažįsta, kad kai kurie Seimo nariai per antrą balsavimą gali išreikšti kitą nuomonę nei anksčiau. Jiems įtakos turės lobistai ir padėties vertinimas prasidėjus reformai.

„Suinteresuotos pusės, lobistai, asocijuotos struktūrų bus pakankamai nemažai. Galų gale partijų nuomonės, pamačius dabartinės reformos, kurią palaikė, rezultatus, gali taip pat išsiskirti atsižvelgiant į tai, kad po metų įvyks Seimo rinkimai, gali būti politinės interpretacijos“, – kalbėjo A. Skardžius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbama ir dėl turinio

L. Balsys įsitikinęs, kad KT savo išvadoje pasisakė ne tik dėl įstatymo priėmimo procedūros, bet ir dėl jo turinio.

„Pažeistos procedūros, dėl ko turinyje kilo spragų ir neapibrėžtumo, nes pažeidžiant procedūras, nebuvo atsižvelgta į ekspertų nuomonę, nebuvo viešos diskusijos, reiškia, nebuvo dalykų, kurie būtų turėję įtakos turiniui“, – BNS sakė L. Balsys.

L. Balsys neatmeta galimybės, kad po šio KT sprendimo atleisti iš darbo urėdai galėtų kreiptis į teismus.

„Vienas iš variantų gali būti, nors nesu teisininkas, kad 100 proc. kažką garantuočiau, jeigu reforma buvo pažeidžiant Konstituciją. Teismai, motyvuodami šiuo KT sprendimu, galėtų pademonstruoti kažkokią teismų praktiką ir jeigu būtų skundų, teismai pasakytų savo labai įdomią nuomonę. Pamato tam galėtų būti. Žmonės galėtų kreiptis į teismus ir skųstis. Tai būtų gera pamoka, kaip negalima buldozeriu priiminėti sprendimų“, – tikino jis.

REKLAMA

Gali pristigti politinės valios

P. Saudargas taip pat įsitikinęs, kad reikia taisyti įstatymą, o ne tik „prabalsuoti neskubant“. Jis anksčiau jam nepritarė ir balsavo prieš.

Konservatorius siūlo prisiminti, kad 2017 metų liepos 11-ąją urėdijų reformos iniciatorius parėmė nedidelė opozicijos dalis. Už Miškų įstatymo pataisas balsavo 82 Seimo nariai, prieš - 16, o 12 susilaikė.

„Buvo trapi balsų dauguma. Ne vis iš mūsų balsavo. O tų, kurie balsavo už, balsais ta reforma praėjo. Tai klausimas, ar dabar bus Seime politinė valia nieko nekeičiant priiminėti tą patį sprendimą. Čia reikia valdančiųjų paklausti, ar jie turi visus tuos balsuos, kuriuos turėjo tada. Nebūčiau toks tikras, kad valdantieji tam sprendimu turės tokį patį balsų kiekį“, – teigė P. Saudargas.

REKLAMA

Jis be kita ko priminė, kad reforma buvo įtvirtinta su opozicijos balsais, nes „valstiečiai“ buvo sutarę su konservatoriais paremti urėdijų reformą mainais į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, kuriai „valstiečiai“ priešinosi.

„Dabar viso to nebėra. Balsavimo aplinkybės yra kitos. Dabar visiškai pasikeitusi politinė situacija. Santykiai valdžios ir opozicijos dar labiau yra paaštrėję, opozicija yra vieningesnė. Be to, vyksta rinkimai“, – kalbėjo P. Saudargas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų