Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota

Pastarąsias septynias savaites Lietuvoje buvo stebimas rekordinis mirčių skaičius, tą rodo gruodžio 3-iosios dienos Lietuvos statistikos departamento duomenys. Skaičiuojama, kad nematomų pandemijos mirčių skaičius išaugo beveik 2,5, lyginant su nuo COVID-19 mirusiais pacientais. Specialistai kartu įvardino pagrindines priežastis, kodėl šiuo metu stebime mirčių šuolį.

REKLAMA

Įrodymais pagrįstos medicinos grupės analitikai, dirbantys projekte „Laikykitės, – medikai“, apskaičiavo šiuo laikotarpiu stebėto mirčių perviršio dydį, kuris parodo, kiek daugiau žmonių nei tikėtasi numirė per tam tikrą laikotarpį. 

Analitikai palygino pirmąsias keturiasdešimt aštuonias 2020-ųjų metų savaites (tiek viešų duomenų šiuo metu pateikia Lietuvos statistikos departamentas) su tomis pačiomis dvidešimties ankstesnių metų savaitėmis. Naujausia, 48-oji, savaitė prasideda lapkričio 23 d. ir baigiasi lapkričio 29 d.

Atsižvelgta į tai, kad skirtingais metais gyventojų demografinė sudėtis buvo nevienoda, o taip pat skyrėsi su demografine sudėtimi nesusijęs metinis mirtingumas. Dėl šių pritaikytų metodų visi ankstesni 20 metų duomenys tapo palyginami su 2020 metų duomenimis.

Paveikslas 1. 2020 metų bendro Lietuvos mirčių skaičiaus (nepriklausomai nuo mirties priežasties) palyginimas su ankstesniais metais. Iš ankstesnių 20-ies metų (nuo 2000 iki 2019) buvo apskaičiuota, koks mirčių skaičius yra labiausiai tikėtinas kiekvieną kalendorinę savaitę.

REKLAMA

Nuo 2020 spalio mėn. jau bent septynias savaites pastebimas vis didėjantis mirčių perviršis, kuris sutampa su pastarojo meto COVID-19 pandemijos banga Lietuvoje. 

Paveikslas 2. Oficialiai skelbiama Covid-19 patvirtintų atvejų bei mirčių statistika (šaltinis - Lietuvos statistikos departamentas). Savaitiniai svyravimai buvo sušvelninti naudojant slenkantį vidurkį.

Įrodymais pagrįstos medicinos grupės skaičiavimais, 42–48 savaitę Lietuvoje stebėta 6100 mirčių arba net 1200 daugiau nei įprastu metu, kuomet per tą patį laikotarpį tikėtasi 4900 mirčių.  Šis reiškinys ypač ryškus vyriausioje amžiaus grupėje (80+ m.), bet pastebimas jau ir amžiaus grupėje virš 50-ies metų. Oficialiais duomenimis per šį laikotarpį nuo Covid-19 mirė apie 350 asmenų, tad likę 850 mirusių asmenų yra nematomos šio pandemijos meto aukos.

REKLAMA

Paveikslas 3. Mirčių perviršis suskirstytas į dvi dalis: tamsiau pažymėtos oficialios Covid-19 perviršio mirtys; šviesiau pažymėtos kitos perviršio mirtys COVID-19 pandemijos metu.

Išvardijo pagrindines priežastis

Analitikai įvardino priežastis, kodėl stebime tokį ryškų mirčių perviršį.

1. Tiesioginės Covid-19 aukos. Nediagnozuotų Covid-19 susirgusių žmonių mirtys, nesikreipus ar nesulaukus pagalbos.

2. Atidėta planinė pagalba. COVID-19 sergantiems pacientams ligoninėse teikiama skubi pagalba dėl kvėpavimo nepakankamumo. Tuo tikslu uždaromi ir perorganizuojami ištisi ligoninių planinės pagalbos skyriai. Dėl reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių reorganizavimo teikti pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams, atidedamos planinės operacijos bei kitas planinis gydymas (pvz., vėžio chemoterapija), po kurių gali prireikti gydymo intensyvios terapijos skyriuose. 

REKLAMA

3. Nepakankamas medicinos darbuotojų skaičius planinėms paslaugoms teikti. Medikai perkeliami dirbti į COVID-19 skyrius ir patys suserga COVID-19 bei turi izoliuotis. Dėl to planinių paslaugų prieinamumas pacientams dar labiau sutrinka.

4. Pacientai atideda ar vengia kreiptis skubios pagalbos. Daugelyje įstaigų stebimi COVID-19 infekcijos protrūkiai. Bijodami užsikrėsti, pacientai gali kreiptis skubios pagalbos pavėluotai, todėl didėja komplikacijų bei mirties rizika.

5. COVID-19 komplikuoja kitas lėtines ligas. Net ir pasveikus nuo COVID-19, gali likti pasekmių: pablogėjusi kvėpavimo, širdies, inkstų ar kitų sistemų veikla. Suminis gretutinių ligų blogėjimas didina mirties tikimybę.

REKLAMA

6. Pacientai vengia dalyvauti prevencinėse programose. Bijodami užsikrėsti ar dėl to, kad pas gydytojus patekti tapo sunkiau, pacientai gali atidėti dalyvavimą vėžio, širdies kraujagyslių prevencinėse programose didindami riziką, kad minėtos lėtinės ligos bus diagnozuotas labiau pažengusioje stadijoje.

7. Galimai su stresu, nerimu susijusios mirtys, sukeltos vienišumo, izoliacijos.

8. Įmanomas dalinis paaiškinimas gali būti ir savižudybės (pvz. dėl prarasto darbo ar artimojo).

9. Tačiau galimas ir mirčių nuo tam tikrų priežasčių mažėjimas COVID-19 pandemijos metu. Valstybėms įvedus karantino priemones bei apribojus asmenų judėjimą, tikėtina, kad mirčių skaičius tam tikrų priežasčių, pvz., dėl transporto įvykių bei kai kurių kitų infekcijų (pvz., gripo) plitimo, gali sumažėti.

Norėdami skatinti duomenų ir tyrimų atvirumo atsakingo viešinimo kultūrą, autoriai pateikia nuorodą, kurioje skelbs šiame tekste aptiktas esmines klaidas, pataisymus arba informuos apie pasikeitusią nuomonę ar interpretaciją. Vieša nuoroda į šio pranešimo GoogleDoc Errata dokumentą. Ten pat rasite ir naudotų mokslinių šaltinių sąrašą.

A 2020-12-03 13:33:50
Suprantama, kai paslaugų negauna, o ir eksperimentus daro , įpač su kvėpavimo aparatais " puikiai emboliją gydo".... IDIJOTAI.
Atsakyti
-4
L LP 2020-12-03 13:30:40
kokie mokslininkai
Atsakyti
-3
R Rimas 2020-12-03 14:15:09
Genocido pasekmes
Atsakyti
0
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI