Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia, kad lapkričio mėnesį epidemiologai ištyrė 86 proc. patvirtintų koronaviruso atvejų, ir tai visiškai atitinka Europos Sąjungos standartus. 

REKLAMA

„Per lapkričio mėnesį, jei pasakyti kiek buvo neištirtų, tai vidurkis yra nepilni 14 procentų. Jei paimti kiekvieną lapkričio savaitę, tai didžiausias procentas buvo pačiu gausiausiu laikotarpiu, kai buvo didžiausi sergamumo skaičiai, buvo tuomet virš 17 procentų“, – spaudos konferencijoje sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Jos teigimu, vien informacinių technologijų sprendimai negali išspręsti visų iššūkių, o neištirti atvejai daugiausia yra susiję su duomenų trūkumu, kai specialistai neturi sergančiojo telefono numerio ar pats žmogus atsisako suteikti informaciją.

„Kiekvieną dieną yra atliekami tyrimai, jie yra ilgi, jie užtrunka ne vieną parą, nereikia galvoti, kad vien IT pagalbos gali padaryti stebuklus“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Anot epidemiologės, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei kitų tarptautinių institucijų gairėmis, situacija šalyje laikoma valdoma, kai neištiriama iki 20 proc. atvejų.

REKLAMA

„Lietuvoje nebuvo nė vienos savaitės, kad situacija būtų blogesnė nei 20 procentų“, – sakė ji.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos nariais matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius antradienį pranešė atlikęs preliminarią analizę ir nustatęs, kad „turime 50 proc. atvejų, kurie nėra pakankamai ištirti“.

Prezidentūros pranešime spaudai teigiama, kad „šiuo metu Lietuvoje neužtikrinamas operatyvus ir detalus visų nustatytų COVID-19 atvejų ištyrimas, nėra galimybių atlikti kokybišką analizę, susidaryti aiškų epidemijos priežasčių vaizdą“.

REKLAMA

D. Razmuvienės teigimu, V. Zemlys-Balevičius paskelbė klaidingas išvadas, nes vertino tik dalį NVSC turimos informacijos.

„Asmuo, kuris kalbėjo, aišku, matė įkritusius atvejus tai valandai, kad jie buvo netirti. (...) Kai įkrenta duomenys, toliau vyksta jau žmogaus apklausa – epidemiologas apklausia asmenį, surenka duomenis ir (...) ranka suveda į sistemą, ką jis sužinojo, kokias epidemiologines dedamąsias. Tai užtrunka laiko“, – aiškino epidemiologė.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI