REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vienas iš iššūkių, kurį kalbėdami apie COVID-19 pabrėžia medikai, yra tai, kad kol kas nėra oficialaus patvirtinto gydymo nuo šios neretai klastingos infekcijos. VUL Santaros klinikų gydytojai pasakoja, kokį gydymą taikė Lietuvoje koronavirusu sirgusiems pacientams.

Vienas iš iššūkių, kurį kalbėdami apie COVID-19 pabrėžia medikai, yra tai, kad kol kas nėra oficialaus patvirtinto gydymo nuo šios neretai klastingos infekcijos. VUL Santaros klinikų gydytojai pasakoja, kokį gydymą taikė Lietuvoje koronavirusu sirgusiems pacientams.

REKLAMA

Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, nors nuo pandemijos pradžios Lietuvoje praėjo tik pusė metų, o nuo viruso aprašymo – beveik 9 mėnesiai, kol kas nėra nė vieno oficialiai patvirtinto gydymo metodo. 

„Yra tik tam tikrų atskirų nedidelių studijų rezultatai. Kadangi pas mus protrūkis prasidėjo kiek vėliau nei kitose šalyse, tai turėjome progą spėti pasiskaityti kitų šalių šaltinių ir pasiremti kitų klinikų ar ekspertų patirtimi. Bet iš esmės buvo taikomas eksperimentinis gydymas“, – sakė ji.

Bazinio gydymo reikšmė

L. Jančorienės pastebėjimu, be eksperimentinio gydymo labai svarbu ir bazinis, standartinė terapija, ką stacionarūs pacientai turėtų gauti.

REKLAMA
REKLAMA

„Dažniausiai pacientai atvykdavo su dusuliu, kvėpavimo nepakankamumo požymiu, nebūtinai jis yra tokio lygio, kad reikėtų gydytis intensyvios terapijos-reanimacijos skyriuje, bet deguonies skyrimas tokiais atvejais yra labai svarbus. 

REKLAMA

(...) Iš esmės beveik pusė VUL Santaros klinikų stacionare gydytų COVID-19 pacientų jautė papildomo deguonies poreikį“, – nuotolinio pokalbio metu kalbėjo gydytoja.

Kadangi pasirodė pakankamai daug įrodymų, kad infekcijos metu vykstantys procesai pažeidžia mikrokraujotaką ir galimi mikroembolizacijos požymiai, dėl to praktiškai visiems ligoniams buvo skiriami krešumą reguliuojantys vaistai.

„Dauguma pacientų atvykdavo su tam tikrais elektrolitų sutrikimais – kalio, magnio koncentracijos trūkumu ir tai vėlgi buvo koreguojama. Be abejo, vaistai nuo temperatūros, antibakterinis gydymas, nes, kaip žinia, tiek gripo, tiek COVID-19 infekcija ji gali komplikuotis antrinėmis bakterinėmis infekcijomis“, – kalėjo L. Jančorienė.

REKLAMA
REKLAMA

„Citokinų audros“ priešnuodžio paieškos

Ji pabrėžė, kad nuo pat pradžios bandėme ieškoti informacijos, koks gi galėtų būti dar papildomas gydymas, ypač kalbant apie citokinų audrą – audringą organizmo atsaką. 

„Tai pradžioje, pavyzdžiui, dauguma Europos klinikų taip pat buvo įsijungę ir skyrė pacientams tokį antimaliarinį preparatą, kuris anksčiau buvo naudojamas būtent maliarijos gydymui – plakvenilį. (...)

Vėliau bandyta taikyti vieną preparatų, skirtą ŽIV infekcijai gydyti – lopinaviro-ritonaviro derinį. Dar vėliau atsirado duomenų apie deksametazono teigiamą poveikį gydant COVID-19. Šis preparatas puikiai žinomas ir plačiai taikomas ir kitose srityse ir kada yra kvėpavimo nepakankamumo požymiai, citokinų audros kriterijai, šį vaistą pradėjome taikyti daugeliui pacientų, kurie šiuos kriterijus atitiko“, – pasakojo Infekcinių ligų centro vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įsitraukė į tarptautinį tyrimą

Kaip antivirusinis vaistas COVID-19 infekcijos gydymui vėliau pradėtas konkrečiai skirti ir remdesiviras. 

L. Jančorienė priminė, kad nuo kovo vidurio Pasaulio sveikatos organizacija inicijavo tarptautinį COVID-19 infekcijai skirtą klinikinį tyrimą „Solidarumas“ ir jis kaip tik buvo skirtas taikyti visus įmanomus naujus metodus stacionare gydomiems pacientams.

„Gegužės pabaigoje Lietuva irgi buvo įtraukta į šį tyrimą, tai šiandien turime įtraukę maždaug 50 pacientų, iš kurių apie 23 proc. kaip tik gavo tą remdesivirą šio tyrimo kontekste“, – sakė ji. 

Gydytoja pabrėžė, kad šio vaisto vartojimas sutrumpino ligos eigą, komplikacijų riziką. 

REKLAMA

Kartu ji pridūrė, kad minėtojo tyrimo kontekste Lietuvos pacientams netrukus galės būti skiriamas ir interferonas beta bei dar vienas šalies kol kas nepasiekęs preparatas.

L. Jančorienė priminė, kad sunkių pacientų, kurių organizme nesiformuodavo antikūnai, gydymui taip pat taikytas imunizuotos plazmos perpylimas.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kad jau pasveikę pacientai ilgą laiką gali skųstis nuovargiu ir jėgų stoka, o aiškumo, kiek ilgai galėtų laikytis įgytas imunitetas, dar trūksta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų