Universiteto istorija
Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) Vilniuje įkurtas 1995 m. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, iškilaus politiko ir visuomenininko dr. Medardo Čoboto iniciatyva. Signataras ragino vyresnio amžiaus žmones telktis į savarankiškas bendruomenes arba jungtis prie aukštųjų mokyklų ir tęsti neformaliąją akademinę veiklą. Pirmasis pasaulyje Trečiojo amžiaus universitetas įsteigtas Prancūzijos Liono mieste po Antrojo pasaulinio karo. Vilniaus trečiojo amžiaus universitetas įregistruotas 1995 m. birželio 12 d. Tai buvo jau 1734-tas pasaulyje veikiantis senjorų universitetas.
Medardo Čoboto vardas Trečiojo amžiaus universitetui suteiktas 2009 metais po Signataro mirties.
Vyresniojo amžiaus žmonių saviugdos, mokymosi visą gyvenimą idėjos Lietuvoje sparčiai skynėsi kelią, miestuose ir rajonuose kūrėsi Trečiojo amžiaus universitetai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 63 įvairaus juridinio statuso TAU, iš jų 48 TAU (14 tūkst. senjorų) susibūrė į Nacionalinę TAU asociaciją.
Ko mokosi senjorai
Universitetas atlieka ypač svarbų vaidmenį senstančioje visuomenėje, suteikdamas galimybę senjorams įgyti įvairių žinių, patenkinti bendravimo ir saviraiškos poreikius, gyventi oriai, įdomiai, prasmingai. Universitete veikiančiuose fakultetuose senjorai gali daugiau sužinoti apie senovės ar Lietuvos istoriją, geriau orientuotis politiniame ir visuomeniniame gyvenime, susipažinti su asmenybės psichologiniu vystymusi, išmokti patogiai sutvarkyti savo buitį, aplinką. Mokomės tausoti ir stiprinti savo sveikatą. Giliname kompiuterinio raštingumo žinias, nes tai vyresnio amžiaus žmonėms – ir būtinybė, ir privalumas. Siekiame kuo geriau pažinti savo krašto kultūros, architektūros perlus, muziejuose, bažnyčiose, dvaruose sukauptus lobius. Daug keliaujame, stengiamės kuo geriau pažinti gimtąjį kraštą.
Dalyvaujame projektuose
MČTAU klausytojai aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje: daug žinių senjorams suteikė projektai „Vasario 16-osios Akto signatarų palikimas“, „Medijų ir informacinio raštingumo
programa“, „Turiningas senjorų gyvenimas“, „Lietuvos dvarai nuo saulėtekio iki saulėlydžio“, „15 metų Europos Sąjungoje“ ir kt.
Senjorai vis drąsiau imasi ir tarptautinių projektų – jie kartu su kitų šalių senjorais mokėsi padėti integruotis imigrantams (projektas „Senjorai savanoriai migrantų integracijai“), dalyvavo projekte „Žadinkime blėstančią atmintį“ ir kt.
MČTAU senjorai aktyviai savanoriauja – tvarko apleistus Lietuvai nusipelniusių žmonių kapus Rasų kapinėse, rengia talkas VU botanikos sode.
Saviraiškos galimybės
Mokydamiesi visą gyvenimą, senjorai siekia ne tik žinių – jie nori ir išreikšti save, parodyti savo meninius, literatūrinius gebėjimus. Mūsų senjorai geba rašyti eilėraščius ir prozos kūrinius, kurti nuostabius tautodailės darbus, šokti, dainuoti, deklamuoti ir vaidinti prie universiteto susibūrusiuose meno kolektyvuose. Išleistos kelios senjorų kūrybos rinktinės, pasitinkant universiteto jubiliejų, surengtos tapybos, rankdarbių parodos. Į antrąjį respublikinį šokių festivalį „Senjorų šokių pynė“ sukvietėme 300 šokėjų iš visos Lietuvos, kas dveji metai rengiami senjorų chorų festivaliai. Vingio parke rengiami Pasaulinės sveikatos dienos minėjimo renginiai, kartų šventė „Senjorai vaikams“. Mūsų planus surengti jubiliejinę universiteto šventę LITEXPO parodų centre, deja, sugriovė karantinas.
Trūksta valstybinių institucijų paramos
Trečiojo amžiaus universitetų veikla – geriausias įrodymas, kad mokymuisi ir tobulėjimui amžiaus ribų nėra: mūsų amžius – geriausias, ir mes patys rūpinamės, kaip išsaugoti savo sveikatą, savigarbą ir orumą. Visuose šalies Trečiojo amžiaus universitetuose mokosi daugiau kaip 16 tūkst. vyresniojo amžiaus žmonių. Tačiau šie universitetai veikia tik pačių senjorų entuziazmo ir savanorystės dėka, negaudami jokio valstybinio finansavimo, neturėdami savo patalpų. Visuomenėje netylant diskusijoms apie vyresnio amžiaus žmonių diskriminavimą ir ignoravimą, besimokantys senjorai taip pat tikisi sulaukti didesnio valstybės dėmesio ir paramos. Mes siūlome geriau panaudoti ir pačių senjorų potencialą, plėtojant savanorystę, vedant jaunimui pilietiškumo pamokas, įtraukiant juos į socialinių problemų sprendimą.
Dr. Zita Žebrauskienė, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė, Nacionalinės TAU asociacijos pirmininkė
