Rašyti komentarą...
Nuorodą nukopijuota
Pasienyje su Lenkija – vilkikų eilės (nuotr. stop kadras)

Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, Europos Sąjunga parodė neveiklumą ir negalėjimą dorotis su šia situacija. Kritikai pirštu beda ir į šalių veiksmus pandemijos akivaizdoje, kai šalys kartais pamiršta europietiško solidarumo bei vienybės idealus. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad kartais mes iš Europos Sąjungos norime to, ko ji negali padaryti.

REKLAMA

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pirmiausia turime suvokti, kad tokie klausimai, kaip švietimas, socialinė apsauga ar, šios krizės akivaizdoje itin svarbūs, sveikatos apsaugos klausimai yra nacionalinių valstybių prerogatyva, o ne Europos Sąjungos.

„Nereikia ieškoti Europos Sąjungos ten, kur jos nėra“, – tikina M. Jurkynas.

Mindaugas Jurkynas

Mindaugas Jurkynas

Tam pritaria ir Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala.

„Jei Europos Sąjungą vertiname per bendrų institucijų prizmę, tai ta reakcija buvo tokia, kokia ji gali būti, atsižvelgiant į tai, kad sveikatos apsaugos sritis ir pirminė reakcija į krizes yra labai menkai Europos Sąjungos kompetencijoje“, – kalbėjo L. Kojala.

Tačiau, anot pašnekovų, Europos Sąjunga šios krizės akivaizdoje nėra tik pasyvaus stebėtojo pozicijoje.

REKLAMA

„Mes matėme atlaisvintas galimybes skolintis, mažiau suvaržymų biudžeto perviršio procedūrose. <...> Dar galima išskirti, kad ji užtikrina arba bando užtikrinti, kad ir toliau veiktų vieninga rinka. Tai buvo aktualu, kalbant apie medikamentų perdavimą Italijai, kuris šiek tiek strigo, nes valstybės nelabai norėjo išleisti medikamentus ir kitas priemones už savo valstybių ribų“, – pasakojo L. Kojala.

Linas Kojala

Linas Kojala

Taip pat Europos Sąjunga bando išnaudoti kitą savo stiprybę – didesnę prekybinę galią tarptautinėse rinkoje ir tai, anot L. Kojalos, padeda bendrai įsigyti medikamentų ir vėliau jos paskirstyti po Bendrijos šalis.

REKLAMA

M. Jurkynas pažymi, kad jau vyksta diskusijos apie būsimas ekonomines pasekmes, kurias sukels koronaviruso pandemija. Politologo teigimu, Europos Sąjungos institucijos svarsto įvairius gelbėjimo ratų variantus: nuo euro obligacijų išleidimo iki finansinio pagalbos paketo, kuris bus skiriamas, pagal valstybės nukentėjimo nuo koronaviruso laipsnį.

Kare kiekvienas už save?

Nors Europos Sąjunga ir neturi visų reikalingų instrumentų, leidžiančių veiksmingiau kovoti su koronavirusu, ar galime kalbėti apie Bendrijos šalių vienybę nelaimės akivaizdoje? Panašu, kad bent jau krizės pradžioje vienybė ir bendradarbiavimas buvo šiek tiek nustumti į šalį.

REKLAMA

Lietuvoje tai gana plačiai nuskambėjo, kai prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis viešai kalbėjo apie sutartą humanitarinį koridorių per Lenkiją, kuriuo tautiečiai galės grįžti namo. Džiugią žinią išgirdę lietuviai traukė prie Lenkijos, tačiau realybė buvo kitokia – kaimyninė šalis neatvėrė sienos lietuvių automobiliams, o šie pradėjo blokuoti kelią prie Vokietijos-Lenkijos pasienio.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiko su Gitanu Nausėda

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiko su Gitanu Nausėda

Ta pati Lenkija prieš kelias savaites konfiskavo šimtus tūkstančių buteliukų su dezinfekcijai skirtu spiritu, siunta keliavo į Norvegiją.

REKLAMA

Kovo pradžioje Lenkija priėmė naują koronaviruso įstatymą, kuris leidžia šalies valdžiai taikyti ,,specialiąsias priemones” tam, kad apsaugotų gyventojus.

Lenkijos atstovai neslėpė, kad skystis sustabdytas dėl to, kad Lenkija spiritą ketina panaudoti kovoje su koronavirusu.

Ir Lenkija nėra vienintelė, kuri taip elgiasi. Prancūzijos pareigūnai sustabdė į Jungtinę Karalystę traukusius sunkvežimius, kurie vežė 130 tūkst. apsauginių kaukių. Italijos žiniasklaida skelbė, kad Čekija pavogė šaliai skirtą milžinišką veido kaukių ir respiratorių siuntą.

REKLAMA

„Ta reakcija buvo susikoncentravusi į nacionalines problemas, šiek tiek pamirštant Bendriją kaip tokią, dėl to strigo ir pagalbos teikimas, trūko šiokio tokio solidarumo. <...> Manau, kad iš dalies, tai natūrali pirminė reakciją, į netikėtai iškilusią krizę“, – situaciją vertino L. Kojala.

M. Jurkynas tvirtino, kad tokie atvejai, kaip Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl humanitarinio koridoriaus, yra dvišalių santykių klausimai, o ne visos Europos Sąjungos.

„Valstybės, kurios kaimynystėje susiduria su problemomis, jos tai sprendžia tarpusavyje. Europos Sąjunga su tuo nieko bendro neturi. <...> Labai dažnai daroma tokia strateginė klaida, bandant nukreipti atsakomybę Europos Sąjungai, kai Europos Sąjunga yra ne prie ko“, – tvirtino VDU profesorius.

REKLAMA

Visgi, L. Kojalos nuomone, prasidėjo antrasis krizės įveikimo etapas, kai šalys pradeda rodyti daugiau solidarumo.

„Puikiai suvokiama, kad valstybių sienomis virusas neapsiriboja ir jei, bus blogai Italijai, bus blogai Ispanijai, bus netrukus blogai ir kitoms šalims“, – kalbėjo RESC vadovas.

Jo teigimu, neretai tam pakanka ir gana simbolinių žingsnių – daug palankių vertinimų sulaukė Vokietijos sprendimas priimti pacientus iš Italijos, nors jų skaičius ir nedidelis.

„Yra svarbu bent jau simboliškai parodyti, kad suprantama, kad našta Italija yra didesnė nei kitoms šalims. Jeigu tokių priemonių ir veiksmų būtų daugiau, tai ir bendras fonas mūsų vertinimo būtų šiek tiek kitoks“, – įsitikinęs L. Kojala.

REKLAMA

Bendri sprendimai susidurtų su sunkumais

L. Kojalos nuomone, iš dalies galima sakyti, kad dabartinės krizės akivaizdoje sustiprėjo nacionalinių valstybių vaidmuo ir reikšmė, bet, anot jo, tai sąlygoja paprastas faktas – sveikatos apsauga yra pačių valstybių reikalas.

„Skirtingose Europos šalyse yra labai skirtingos sveikatos apaugos sistemos, tad bet kokie bendri sprendimai susidurtų su dideliais sunkumais praktiniame įgyvendinime“, – teigė politologas.

L. Kojalos teigimu, kovojant su krizėmis, nacionalinės valstybės dažniau turi greičiau veikiančius mechanizmus ir didesnį gyventojų pasitikėjimą nei institucijos, kurios yra nutolusios nuo jų.

REKLAMA

„Ir tai, be abejo, atveria duris greitesniems sprendimams. Nebūtinai geresniems, bet greitesniems tai tikrai“, – tvirtino pašnekovas.

Milijardus eurų siekiantys gelbėjimo ratai ir šalių solidarumas

Informacija, kokie Europos Sąjungos veiksmai kovoje su koronavirusu viešai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijasi Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

„Vis daugiau nacionalinių politikų bando perkelti atsakomybės naštą ant Europos Sąjungos, tam, kad pridengtų vietines nesėkmes. Nutylėdami, kad sveikata ir saugumas visų pirma yra nacionalinė kompetencija, o ES čia vaidina tik koordinacinį vaidmenį ir tik ten, kur jai suteikia aiškų mandatą tos pačios valstybės narės. Nepaisant viso to, per pastarąjį mėnesį ES institucijos dirbo 24/7 bandant suvaldyti koronos krizę“, – rašė A. Pranckevičius.

REKLAMA

Pasak jo, Europos Komisija vykdo keturis bendrus didžiulius reikalingų medicininių priemonių pirkimus, juose dalyvauja 25 valstybės, įskaitant Lietuvą.

„Komisija skyrė 140 mln. eurų medicininiams tyrimams ir vakcinos kūrimui, vykdoma 18 mokslinių tyrimų projektų, koordinuojamų Europos vaistų agentūros. Vokiečių kompanija „CureVac“ gavo 80 mln. EUR paskolą iš Europos investicijų banko daug vilčių teikiantiems vakcinos kūrimo tyrimams“, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.

Arnoldas Pranckevičius

Arnoldas Pranckevičius

Transporto srityje Europos Komisija ėmėsi žingsnių vidaus rinkos funkcionavimui ir nenutrūkstamam prekių, ypač vaistų ir medicinos įrangos, laisvam judėjimui užtikrinti.

REKLAMA

„EK nustatė bendras taisykles, sukurti žalieji koridoriai prekes gabenančiam transportui, jais sienos kirtimas turėtų trukti ne ilgiau kaip 15 minučių. Pasinaudojant ES civilinės saugos mechanizmu repatrijuojami ES piliečiai iš užsienio – ES jau parskraidino daugiau nei 4300 savo piliečių, dar planuojama apie 100 ES finansuojamų skrydžių“, – rašė A. Pranckevičius.

Europos Centrinis Bankas mobilizavo beprecedentę 750 mlrd. eurų paramą Europos ekonomikai, valstybių narių ekonomikoms paremti Europos Komisija papildomai skyrė 37 mlrd. eurų, dalis nepanaudotų struktūrinių ir sanglaudos fondų irgi bus skirta tam pačiam tikslui. Vyksta diskusijos dėl 410 mlrd. eurų turinčio Europos stabilumo mechanizmo aktyvavimo.

REKLAMA

Taip pat Europos Komisija leido lanksčiau taikyti Europos Sąjungos fiskalines taisykles – Stabilumo ir augimo paktą, kad valstybės narės galėtų skolintis daugiau, ir palengvino taisykles dėl tiesioginės valstybės pagalbos verslui.

Europos Sąjungos atsakas į koronavirusą

Europos Sąjungos atsakas į koronavirusą

A. Pranckevičius pasidalijo ir atskirų Bendrijos narių pagalbą viena kitai šios krizės akivaizdoje:

Ligonių gydymas

Vokietijos miestuose ir žemėse gydomi sunkios būklės ligoniai iš Italijos ir Prancūzijos – šių šalių piliečiams suteikta vietų intensyviosios terapijos skyriuose. Ligoniai iš Italijos gydomi Saksonijoje, Brandenburge, Berlyne, Bavarijoje, Hesene, Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Žemutinėje Saksonijoje.

Į Liuksemburgą atskraidinti ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi pacientai iš Miulūzo (Prancūzija).

Pietų Tirolis (Italija) perdavė asmeninių apsaugos priemonių Tiroliui (Austrija), o Tirolis savo ligoninėse suteikė vietų pacientams iš Pietų Tirolio.

Sveikatos priežiūros darbuotojų ir piliečių apsauga

Prancūzija Italijai padovanojo 1 mln. kaukių ir 20 000 apsauginių kostiumų.

Vokietija į Italiją išsiuntė 7 tonas kaukių ir kitų apsaugos priemonių. Ji taip pat padovanojo asmeninių apsaugos priemonių Šveicarijai, Austrijai (8 milijonus pirštinių), Rumunijai (100 000 kaukių) ir Švedijai (60 000 kaukių).

Vokietija į Italiją pristatė 300 ventiliatorių.

Austrija į Italiją nuvežė 1,5 milijono kaukių.

Čekija 10 000 apsauginių kostiumų padovanojo Italijai ir dar 10 000 – Ispanijai.

Žmonių susigrąžinimas

Nuo protrūkio pradžios įvykdyti 25 skrydžiai ir iki šiol namo parskraidinta 4 300 galimybės iš kitų šalių sugrįžti neturinčių ES piliečių. Šie skrydžiai suorganizuoti ir bendrai finansuoti pagal ES civilinės saugos mechanizmą.

Austrija, Belgija, Čekija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Prancūzija, Vokietija, taip pat Jungtinė Karalystė repatrijavo daugiau kaip 1 150 ES piliečių iš įvairių valstybių narių.

Artimiausiomis dienomis 12 šalių organizuoja daugiau kaip 100 skrydžių ir ketina parskraidinti vis dar užstrigusius ES ir JK piliečius.

„Detalių ir informacijos yra milžiniškai daug, tai tik keli štrichai. Bet ir jie padeda suvokti, kad nepaisant to, kad niekas nebuvo pasiruošęs šiai krizei, kad kiekviena valstybė ėmėsi veiksmų, kurie joms atrodė labiausiai priimtini, bendras ES veiksmas koordinuojant ir išlaikant vienybę tarp valstybių yra labai svarbus.

Taip pat, akivaizdu, kad jei nebūtume ES ir Eurozonos nariais, su šia krize būtų daug sunkiau dorotis. Nes virusai sienų nepaiso, tačiau vienui vieni, be bendrų pirkimų, be ES finansinės paramos, be bendrų taisyklių transporto ir sienų valdyme, be paneuropinių mokslinių tyrimų ieškant vakcinos, būtume daug labiau pažeidžiami. Tad gerai pagalvokime prieš kertant medį, kuriame sėdime, ir labiau vertinkime tai, kad visgi nesame vieni“, – rašė A. Pranckevičius.

G Grigorij 2020-04-03 21:15:09
Turesit proga palyginti TSRS ir ES. TSRS savo respubkiku niekad nepalikdavo bedoje! Cha, cekai vagia kaukes is ITA, JAV uz didesne kaina isperka 500 000 kaukiu is ITA privacios firmos. Ir tik RU karo medikai is Geros Valios vaziuoja gelbeti Lombardijos Bergamo, padeda FRA, RU siuncia neikainojama ventiliatoriu ir apsaugos priemoniu siunta i JAV, pusiau apmokant ja. O kaip padeda kinieciai! ES ir JAV eina sunims seko pjauti... Dar nevelu paprasyti RU pagalbos valstybiniame lygyje! O kai sprogs UA - tik RU gales ja isgelbeti. Tuomet kreiptis bus per velu - jums nieko neliks. O RU tenka dar pagedusius, pasileidusius maskviecius tramdyti. Gal per koki menesi sutramdys.
Atsakyti
0
k kojalos 2020-04-03 07:23:18
pliurzos jus pliurzos,šuda malate ,profesja-šūdmaliai.
Atsakyti
0
R Rankele 2020-04-03 08:53:15
As irgi manau jokiu geyropos sojuzu, sosunvietu sojuzu, bisi jie pyderai. Tiek rytai tiek vakarai. Reikia buti patiems sau seimininkams
Atsakyti
0
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI