Netoli Marijampolės ūkininkaujantis Sigutis Jundulas rodo laukus, kur neseniai nuimtas žieminių kviečių derlius. O prieš savaitę laukai nupurkšti visame pasaulyje ūkininkų ir sodininkų naudojamu chemikalu „Roundup“, skirtu naikinti piktžolėms. Vyras iš Suvalkijos veiksmingesnio būdo atsikratyti piktžolių nežino.
„Varpines žoles sunaikina labai švariai ir jei mes mechaniniu būdu bandytume tai padaryti, būtų dar didesnės sąnaudos ir išmetimai į orą blogų medžiagų“, – sako ūkininkas Sigutas Jundulas.
Tačiau Europos valstybės žemės ūkyje jau pradeda atsikratyti ne tik piktžolių, bet ir paties „Roundup‘o“. Mirties nuosprendis tiek jam, tiek kitiems glifosatų savyje turintiems herbicidams bendrijoje įsigalios nuo 2023-iųjų, tačiau keletas valstybių – Austrija, Prancūzija – nusprendė tiek nelaukti ir šį herbicidą uždraudžia jau dabar. Priežastis – tyrimų rezultatai, teigiantys, kad glifosatas gali sukelti vėžį. Iniciatyva drausti glifosatą jau kilo ir mūsų Seime.
„Pavojus yra didžiulis ir ateina metas, kai žmonija supranta, kad sukūrė produktą, kuris yra pavojingas. Tos šalys, nepabūgusios lobizmo, tokius draudimus jau priėmusios. Aš raginu, kad Lietuva irgi eitų tuo keliu ir atsisakytume glifosato naudojimo žemės ūkyje“, – teigia Seimo narys Linas Balsys.
Pasaulyje jau netrūksta pavyzdžių, kai nuo glifosato nukentėję asmenys prisiteisia kosmines sumas. Štai šis amerikietis, ilgus metus purškęs augalus „Roundup‘u“ ir susirgęs vėžiu herbicido gamintoją padavė į teismą už tai, kad šis neįspėjo vartotojų apie tai, kad glifosatas gali sukelti mirtiną ligą. Ir – prisiteisė net 290-ies milijonų Jungtinių Valstijų dolerių kompensaciją.
Kita amerikiečių pora išsikovojo net dviejų milijardų dolerių kompensaciją. „Roundup‘as“ labai populiarus ir Lietuvos parduotuvėse. Ir, nors dėl ligų šio herbicido mūsų šalyje niekas nekaltina, kasmet glifosato pėdsakų maisto produktuose ieškanti Maisto ir veterinarijos tarnyba neleistinos medžiagos, deja, aptinka.
„Šiemet atrinkta maždaug 10 grūdų produktų ir pačių grūdų mėginių glifosatų nustatymui. Rasta trijuose mėginiuose – grikiuose, grikių kruopose, tiek lietuviškose, tiek lenkiškose“, – pasakoja maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė.
Tiesa, glifosato kiekis neviršija sveikatai pavojingos ribos. Visgi tokiais atvejais maisto produktai iš rinkos visada išimami. Žemės ūkio rūmai tikina, kad šio herbicido šalies ūkininkai vis dažniau atsisako ir patys.
„Mes žinome, kad tai nėra sveika žmonėms. Jauni žmonės nenaudoja, šeimos ūkininkai žino, kad jie vartoja tuos produktus patys ir, sakyčiau, gal pusė Lietuvos ūkininkų nenaudoja glifosatų. Naudoja labiau orientuoti į grūdines kultūras, kur reikia pigesnių priemonių“, – kalbėjo žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus.
Visgi kita dalis ūkininkų kategoriškai nenori atsisakyti populiaraus piktžolių naikintojo.
„Nereikia uždrausti, nes neturim kol kas alternatyvos, ką naudoti daugiametėms piktžolėms varpinėms naikint“, – mano S. Jundulas.
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija šaršalą dėl glifosato gesina. Esą kaip ir vaistai, taip ir šis herbicidas gali būti žalingas, jei naudojamas ne pagal taisykles, ir nekenksmingas, jei jų laikomasi. Atsisakyti glifosato anksčiau nei 2023-iaisiais, kaip numatė Europos Sąjunga, ministerija nesiūlo.
„Mes už tai, kad glifosatai dar kurį laiką būtų naudojami saugiai, juos naudojant pagal paskirtį. O ateis laikas, kai atsiras galbūt saugesni herbicidai ir tada galėsim atsisakyti ir glifosatų“, – teigia ministerijos atstovas Rimantas Krasuckis.
Įstatymo pataisą įregistravę Seimo nariai norėtų, kad glifosato turinčių chemikalų prekybos vietose neliktų jau nuo kitos vasaros.
